Per atskirus pokalbius su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu A.Blinkenas sakė, kad abi šalys turi „istorinę galimybę pasiekti taiką regione“.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad A.Blinkenas „pasiūlė Jungtinių Valstijų pagalbą padėti [vystyti] regioninius transporto ir komunikacijų ryšius“.
Gegužę tarpininkaujant Europos Sąjungai I.Aliyevas ir N.Pašinianas susitiko aptarti būsimos taikos sutarties. Anksčiau šį mėnesį Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai surengė derybas kaimyniniame Sakartvele.
Armėnija ir Azerbaidžanas du kartus – praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais – kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho, armėnų gyvenamo regiono, tarptautiniu mastu pripažinto Azerbaidžano dalimi.
2020 metų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių trapioms paliauboms prižiūrėti.
ES šiuo metu vadovauja Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienų delimitaciją ir transporto jungčių atblokavimą.
Jungtinės Valstijos, Rusija ir Prancūzija, turinčios stiprias armėnų diasporas, sudarė vadinamąją Minsko grupę, kuri siekė tarpininkauti sprendžiant konfliktą, kilus pirmajam karui dėl Kalnų Karabacho.
Nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Jungtinės Valstijos smarkiai apribojo ryšius su Maskva, nors Vašingtonas palaiko su ja netiesioginius ryšius kai kuriais tarptautiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl Irano.
N.Price'as teigė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios bendradarbiauti su „panašiai mąstančiais partneriais“, kad paremtų taiką tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
