Pagalba, kurios suma yra mažesnė nei daugumos pastaruoju metu JAV suteiktų paketų, teikiama tuo metu, kai daugelis karinių pareigūnų ir ekspertų prognozuoja, kad žiemą atakų sumažės. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, jog Rusija, kaip atrodo, lėtina savo karinę veiklą, kad galėtų persigrupuoti ir pradėti naują puolimą atšilus orams.
Pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad naujausią pagalbos paketą sudaro 80 000 šaudmenų haubicoms ir neskelbiamas kiekis šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemai HIMARS. Į jį taip pat įtrauktos sistemos, skirtos kovoti su dronais, taip pat daugiau visureigių „Humvee“, generatorių ir kitos kovinės įrangos.
Oficialiai apie pagalbos paketą turi būti paskelbta penktadienį.
Abiejų konflikto šalių dronų atakų daugėja, todėl Ukrainos pajėgoms itin svarbu aptikti bepiločius orlaivius su sprogmenimis. Vasarą Rusija iš Irano nusipirko šimtus kovinių dronų, o šią savaitę pareigūnai sakė, kad Maskva ketina jų įsigyti daugiau.
Rusijos pajėgos vis dažniau taikosi į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektrines, tad prasidėjus žiemai tūkstančiai žmonių lieka be šilumos ir elektros.
Be to, šios savaitės pradžioje per kelias dronų atakas smogta dviem strateginėms Rusijos oro bazėms, esančioms už daugiau nei 500 km nuo Ukrainos sienos. Maskva dėl to kaltino Ukrainą, bet ji atsakomybės neprisiėmė.
Įskaitant naujausią pagalbą, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JAV Kyjivui jau skyrė daugiau kaip 19,3 mlrd. dolerių (18,2 mlrd. eurų) vertės ginklų ir kitos įrangos. Pagalba bus teikiama pagal prezidento įsakus, sudarančius sąlygas Pentagonui paimti ginklų iš savo atsargų ir greitai juos išsiųsti į Ukrainą.