JAV skirs „reikšmingą“ finansinę pagalbą Ukrainos energetikos infrastruktūrai

Jungtinės Valstijos antradienį turėtų paskelbti apie „reikšmingos“ finansinės pagalbos paketą Ukrainai, kad padėtų atitaisyti žalą, kurią padarė Rusijos išpuoliai prieš jos energetikos infrastruktūrą, pranešė aukšto rango JAV pareigūnai.
Tamsoje paskendusi Ukrainos sostinė
Tamsoje paskendusi Ukrainos sostinė / „Scanpix“/AP nuotr.

Paketas, apie kurį išsamiai papasakos valstybės sekretorius Antony Blinkenas NATO susitikimo Rumunijos sostinėje Bukarešte kuluaruose, „yra reikšmingas, ir tai dar ne pabaiga“, pirmadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Tačiau jis paminėjo, kad J.Bideno administracija biudžete buvo numačiusi 1,1 mlrd. dolerių (1,06 mlrd. eurų) išlaidų energetikai Ukrainoje ir Moldovoje.

Apie tai pranešama prieš gruodžio 13 dieną Prancūzijoje vyksiančią tarptautinę donorų konferenciją dėl paramos Ukrainos pilietiniam pasipriešinimui, pažymėjo jis.

Rusijos raketų smūgių kampanija, nukreipta prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, sugadino nuo 25 iki 30 proc. tinklo, remiantis Kyjivo pateiktais duomenimis.

„Rusai taikosi į dideles transformatorines. Tai aukštos įtampos transformatorinės“, o ne tik elektrinės, sakė JAV pareigūnas, pridurdamas, kad taip siekiama sutrikdyti visą energetikos tinklą nuo gamybos iki paskirstymo.

Antradienį ir trečiadienį Bukarešte vyks NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame bus aptarta aljanso parama Ukrainai po Rusijos invazijos.

Vokietija, kuri šiuo metu pirmininkauja Didžiajam septynetui (G-7), antradienio popietę sušaukė susitikimą NATO susitikimo kuluaruose, kad aptartų dėl karo Ukrainoje kilusią energetikos krizę.

Pasak pareigūno, JAV paragins kitas šalis nares sustiprinti savo paramą šioje srityje.

Tai taip pat bus proga pabrėžti „nepaprastą visų sąjungininkų sanglaudą ir vienybę“ nuo pat karo pradžios, pirmadienį žurnalistams teigė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried.

Nuo karo smarkiai nukentėjo Rumunija ir kaimyninė Moldova, o per šalį keliavo apie du milijonai žmonių, bėgančių iš Ukrainos.

Vašingtono duomenimis, šiuo metu Bukarešte gyvena beveik 80 000 pabėgėlių.

Be karo Ukrainoje, NATO ministrai taip pat įvertins Suomijos ir Švedijos stojimo į aljansą pažangą, narystę jau ratifikavus 28 iš 30 šalių narių, tačiau ji tebėra atidėta, laukiant žalios šviesos iš Turkijos ir Vengrijos.

Jie taip pat aptars didėjančią Kinijos keliamą grėsmę. Ši diskusija, pradėta birželio mėnesį Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime, „nėra susijusi su tuo, kad NATO eina į Kiniją; ji iš tikrųjų atspindi iššūkius, susijusius su KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) atėjimu į Europą“, – sakė K.Donfried, ypač paminėdama technologinį iššūkį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs