JAV Slaptosios tarnybos įdarbinta Rusijos pilietė susipažindavo su konfidencialia informacija, kadangi turėjo prieigą prie ambasados vidaus tinklo ir darbuotojų elektroninio pašto. Jai taip pat būdavo prieinamos JAV prezidento, viceprezidento ir sekretorių darbotvarkės, kurios šiaip yra ypatingai saugoma informacija.
Rusijos pilietė, kurios tapatybė kol kas neatskleidžiama, pradėta įtarti 2016 metais per eilinį standartinį JAV Valstybės departamento patikrinimą. Tyrėjai išsiaiškino, kad ji reguliariai kontaktuodavo su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos darbuotojais.
Vis dėlto jos neskubėta atleisti, kad įtempti Rusijos ir JAV santykiai nebūtų dar labiau pabloginti.
„The Guardian“ šaltinis teigia, kad Slaptosios tarnybos vadovybė nedavė nurodymų atlikti kokį nors platesnį vidinį tyrimą, per kurį būtų įvertinta žala arba išsiaiškinta, ar įtariamoji šnipė neužverbavo kitų ambasados darbuotojų, galinčių teikti papildomos informacijos Rusijos specialiosioms tarnyboms.
Įtariamoji šnipė iš darbo ambasadoje buvo atleista dar 2017-ųjų rugsėjį, kai kilus skandalui dėl numanomo Rusijos kišimosi į JAV rinkimų sistemą Vašingtonas išsiuntė Rusijos diplomatus, o Maskva ėmėsi analogiškų veiksmų JAV diplomatų atžvilgiu.
„Kongresas visą laiką ieško Rusijos programišių. Tačiau visai įmanoma, kad informacija iš Demokratų partijos serverio per 2016 metų rinkimus į Rusiją pateko tiesiai iš JAV ambasados Maskvoje“, – pareiškė leidinio šaltinis.
