Pirmadienį nuskambėjęs prezidento Donaldo Trumpo pranešimas, atsižvelgiant į užuominas, kurias jis davė šį mėnesį viešėdamas Azijoje, daugelio nenustebino. Šiaurės Korėjai, kuri jau ir taip yra viena tų pasaulio šalių, kurioms taikoma daugiausia sankcijų, bus pritaikytos papildomos sankcijos. Tai, ko gero, dar labiau apsunkins bet kokius mėginimus pradėti derybas su Pchenjanu dėl šalies balistinių raketų ir branduolinių ginklų programų – derybas, kurioms D.Trumpo administracija teigia ir toliau esanti atvira.
Sprendimas grąžinti Šiaurės Korėją į terorizmą remiančių šalių sąrašą – priešingai – gali paskatinti ją dar aktyviau imtis raketinių ir branduolinių bandymų. Nemažai tokių bandymų atlikusi metų pradžioje, nuo rugsėjo Šiaurės Korėja neįvykdė nei vieno, ir neaišku kodėl. Gali būti, rašo K. Calamuras, kad tai susiję ne tiek su spaudimu iš JAV pusės, kiek su Šiaurės Korėjos planais netrukus pradėti žiemos karines pratybas. Kad ir kaip ten būtų, Pietų Korėjos žvalgybos agentūra praneša, kad šiemet kaimynė galimai dar vykdys bandymus. Sprendimas, apie kurį pranešta pirmadienį, gali būti papildoma paskata tai daryti.
Kriterijų atitinka ne tik Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja dabar stoja greta Irano, Sudano ir Sirijos – šalių, kurios, JAV valstybės departamento žodžiais, „reguliariai teikia paramą tarptautinio terorizmo veiklai“. Šiaurės Korėja išties atitinka šį kriterijų, nepaisant, kad daugiausia paramos tarptautiniam terorizmui ji suteikė prieš kelis dešimtmečius.
Pavyzdžiui, aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais Šiaurės Korėjos režimas grobė Japonijos piliečius. Išpuolius prieš Pietų Korėją ji vykdė ir prieš tai, ir po to – nuolat. Kaip neseniai rašė „The Atlantic“ žurnalistas Uri Friedmanas, 1968 m. Šiaurės Korėja atakavo Pietų Korėjos prezidento rezidenciją, 1976 m. netoli demilitarizuotos zonos, skiriančios abi Korėjas, mirtinai susidorojo su dviem amerikiečių kareiviais, 1983 m. Birmoje nužudė keliolika Pietų Korėjos pareigūnų, o 2010 m. nuskandino Pietų Korėjos karo laivą.
Pirmą kartą į terorizmą remiančių šalių sąrašą Šiaurės Korėja įtraukta po to, kai 1987 m. susprogdino Pietų Korėjos orlaivį ir taip pražudė per šimtą žmonių. U.Friedmanas rašė: „Nuo 1961 m. [...] Šiaurės Korėja buvo įsitraukusi į daugiau kaip 1 300 incidentų, kuriuose gyvybės neteko 89 amerikiečiai, 578 pietų korėjiečiai ir 887 šiaurės korėjiečiai.“
Tačiau minėtą kriterijų neabejotinai atitinka ir daugybė kitų šalių, tačiau į sąrašą jos neįtrauktos. Pavyzdžiui, už tai, kad galimai remia tarptautinį terorizmą vykdančias grupuotes, D.Trumpas yra griežtai kritikavęs Pakistaną, tačiau jo į terorizmą remiančių šalių sąrašą kažkodėl neįtraukė. Suprantama, rašo K.Calamuras, sprendimas įtraukti šalį į šį sąrašą arba ją iš jo išbraukti – tai politinis sprendimas, kurį lemia ne vienas politinis veiksnys.
2008 m. Šiaurės Korėja iš šio sąrašo išbraukta ne todėl, kad būtų pasikeitęs jos elgesys terorizmo rėmimo atžvilgiu. Tai padaryta siekiant paskatinti ją derėtis. Kitas atvejis – Kuba. Po daugiau kaip trijų dešimtmečių iš sąrašo ji išbraukta 2015-aisiais. Kaip rašė „The Atlantic“ žurnalistas Jeffrey Goldbergas, Kuba tebebuvo įtraukta į sąrašą, nors jau daugelį metų nerėmė jokios teroristinės veiklos.
Lemtingi įvykiai
Šiaurės Korėjos grąžinimą į terorizmo rėmėjų sąrašą galėjo paskatinti du daug atgarsio sulaukę pastarojo meto incidentai. Šių metų vasarį šios šalies agentai Malaizijos oro uoste suorganizavo ir, naudodami nervus paralyžiuojančias medžiagas, įvykdė Kim Jong Namo, Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno netikro brolio, nužudymą. Vėliau sekė Otto Warmbiero, Virdžinijos universiteto studento, kuris iš viešbučio Šiaurės Korėjoje pavogė propagandinį plakatą ir už tai buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų, mirtis. Birželį komos būsenoje pargabentas į Jungtines Valstijas, O.Warmbieras netrukus mirė. D. Trumpas neslėpė įtūžio dėl šio incidento.
D.Trumpo administracija siuntė įvairaus pobūdžio politinius signalus Šiaurės Korėjai. Pats prezidentas kalbas su šia valstybe yra pavadinęs bergždžiomis, tačiau aukščiausias Amerikos diplomatas Rexas Tillersonas, taip pat ir kiti kabineto pareigūnai teigė tikį, kad klausimą vis dar galima išspręsti diplomatinėmis priemonėmis. Panašu, rašo straipsnio autorius, kad per pastarąjį vizitą Pietų Korėjoje D.Trumpas pakeitė požiūrį į derybas, paragindamas Šiaurę tartis. Ir nors labiausiai D.Trumpą sukrėtė Japonijos piliečių grobimas (Japonijoje jis net susitiko su pagrobtųjų šeimomis) ir O.Warmbiero atvejis, vis dėlto, nepaisant prezidento pasipiktinimo, Šiaurės Korėjos pakartotinis įtraukimas į terorizmą remiančių šalių sąrašą yra aiškus politinis gestas, įsitikinęs K.Calamuras.
Kaip nurodo JAV valstybės departamentas, į terorizmo rėmėjų sąrašą įtrauktoms šalims taikytinos keturių pagrindinių kategorijų sankcijos, tarp kurių – JAV užsienio pagalbos apribojimai, gynybos priemonių eksporto ir prekybos draudimas, sugriežtinta dvejopo panaudojimo prekių kontrolė, taip pat įvairūs finansiniai ir kitokie apribojimai. Pagalbą Šiaurės Korėjai JAV riboja jau nuo 2009-ųjų. Sankcijos jau ir dabar daro poveikį Šiaurės Korėjos gyventojams ir įmonėms, tačiau po pirmadienio sprendimo šis poveikis, ko gero, dar labiau sustiprės.
Sankcijų daug, bet bus dar daugiau
Šiuo metu Šiaurės Korėjai taikomi apribojimai yra nukreipti į jos branduolines ir raketines programas, taip pat į kitose šalyse veikiančias įmones ir asmenis, susijusius su neteisėta Šiaurės Korėjos veikla. Sankcijų poveikis taip pat juntamas Šiaurės Korėjos ir Kinijos, didžiausios jos prekybos partnerės, prekybos srityje. Maža to, Šiaurės Korėjai dar taikomos ir tarptautinės sankcijos, kuriomis, be kita ko, draudžiama prekyba karine įranga bei prabangos prekėmis ir daromas poveikis šalies finansų sistemai.
G.Busho administracijos sprendimo pašalinti Šiaurės Korėją iš terorizmo rėmėjų sąrašo kritikai anuomet teigė, esą ji padariusi per mažai stabdydama terorizmo rėmimą, kad ją būtų galima išbraukti iš sąrašo. Tačiau, straipsnio autoriaus įsitikinimu, dabar atsitiko kaip tik priešingai – Šiaurės Korėjos parama terorizmui pastaraisiais metais nebuvo tiek reikšminga, kad ją būtų pagrindo vėl priskirti prie terorizmo rėmėjų.
Žinoma, rašo K.Calamuras, D.Trumpo administracija turi teisę tikėtis, kad sprendimas vėl įtraukti Šiaurės Korėją į terorizmo rėmėjų sąrašą (ir iš to išplaukiančios sankcijos) privers ją grįžti prie derybų stalo, arba manyti, kad tai bus jai papildoma bausmė už neteisėtai vykdomas programas. Tačiau paranoja sergančiai šaliai, kuri jau senokai yra pripratusi prie ekonominių sunkumų ir kuri, kaip yra sakęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra pasirengusi krimsti žolę, kad tik pasididintų branduolinius pajėgumus, šis JAV sprendimas greičiausiai bus tik dar viena priežastis nepasitikėti Vakarais.
