„Paskelbtuose dokumentuose buvo pateikta identifikacinė informacija apie asmenis, kurie palaikė ryšius su Valstybės departamentu, įskaitant opozicijos lyderius, žmogaus teisių aktyvistus visame pasaulyje, kurių padėčiai kilo tam tikras pavojus dėl jų tapatybės paviešinimo“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).
„Tai taip pat sumažino amerikiečių personalo gebėjimą užmegzti santykius ir atvirai kalbėtis“, – teigė M. Milleris.
J. Assange'as buvo kaltinamas nuo 2010 metų paviešinęs šimtus tūkstančių įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų tinklalapyje „WikiLeaks“.
Australas sutiko pripažinti savo kaltę dėl vieno kaltinimo sąmokslu gauti ir platinti informaciją apie nacionalinę gynybą. Dėl to teisėjas jam skyrė penkerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurią įskaitytas laikas, kurį jis praleido už grotų Britanijoje kovodamas dėl ekstradicijos į Jungtines Valstijas.
Taip jis oficialiai paleistas į laisvę.
J. Assange'o byla tapo rezonansine žiniasklaidos laisvės gynėjams, kurie atkreipia dėmesį į jo vaidmenį atskleidžiant informaciją apie JAV karus Irake ir Afganistane, tačiau kritikai jam priekaištauja, kad jis be jokios atrankos skelbė didžiulius kiekius vyriausybinių dokumentų.
Pasak M. Millerio, Valstybės departamentas tuo metu „turėjo stengtis ištraukti žmones iš pavojaus, perkelti juos iš pavojaus zonos“.
Paklaustas, ar galiausiai kas nors nukentėjo, M. Milleris sakė: „Jei važiuojate girtas gatve ir jus sustabdo už vairavimą išgėrus, tai, kad neatsitrenkėte į kitą automobilį ir ko nors nenužudėte, neatleidžia jūsų nuo atsakomybės ir pavojaus, kurį sukėlėte savo bendrapiliečiams.“