Sprendimas įsigalios šeštadienį.
„Jungtinės Valstijos nutrauks savo įsipareigojimus pagal INF sutartį ir pradės pasitraukimo iš INF sutarties procesą; jis bus baigtas per šešis mėnesius, nebent Rusija grįš prie sutarties laikymosi sunaikindama visas ją pažeidžiančias savo raketas, jų paleidimo ir susijusią įrangą“, – sakoma JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešime.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo taip pat pabrėžė, kad jei Maskva nesilaikys susitarimo, sutartis baigsis.
NATO penktadienį pareiškė, jog visiškai palaiko Jungtinių Valstijų sprendimą pasitraukti iš Šaltojo karo laikų sutarties su Rusija, ir nurodė, kad Maskva pažeidė šį susitarimą.
„Jungtinės Valstijos ėmėsi šių veiksmų reaguodamos į didelę grėsmę euroatlantiniam saugumui, kurią kelia Rusijos nuo žemės paleidžiamų sparnuotųjų raketų sistemos 9M729 slapti bandymai, gamyba ir naudojimas. Sąjungininkai visiškai palaiko šį veiksmą“, – sakoma Aljanso pranešime.
Vis dėlto NATO pabrėžė, kad Amerika galutinai pasitrauks iš sutarties tik po šešių mėnesių, tad Maskva vis dar turi paskutinę galimybę sunaikinti ginčo objektu tapusią raketų sistemą.
„Ir toliau siekiame konstruktyvių santykių su Rusija, kai Rusijos veiksmai tai leidžia, – nurodė Aljansas. – Raginame Rusiją per likusius šešis mėnesius visiškai ir įtikimai sugrįžti prie sutarties laikymosi, kad būtų galima išsaugoti INF.“
Prognozuota jau seniai
Amerikos pasitraukimas, prognozuojamas jau kelis mėnesius, vainikuotų jau daug metų besitęsiančius ginčus, kad Rusiją esą nesilaiko Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties. Šis susitarimas, 1987 metais pasirašytas tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo, buvo pirmoji ginklų kontrolės priemonė, uždraudusi ištisą ginkluotės klasę: nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias ir balistines raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.
Rusija neigia pažeidinėjusi šią sutartį.
JAV pareigūnai taip pat reiškė susirūpinimą, kad Kinija, nesanti INF sutarties signatarė, įgyja reikšmingą pranašumą Azijoje, dislokuodama didelį skaičių raketų, patenkančių į Vašingtono ir Maskvos susitarimu draudžiamų ginklų klasę. Pasitraukimas iš INF sutarties leistų D.Trumpo administracijai imtis priemonių, nukreiptų prieš Kinijos arsenalą, bet kol kas neaišku, kaip tai būtų galima padaryti.
Gruodžio pradžioje JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, kad Vašingtonas suteikia Maskvai 60 dienų išpildyti susitarimo sąlygas. Jeigu to nebūtų padaryta, Rusija būtų oficialiai perspėta apie JAV pasitraukimą iš INF sutarties, o šis sprendimas įsigaliotų po šešių mėnesių.
Šešiasdešimties dienų terminas sukanka šeštadienį.
Ketvirtadienį NATO vyriausioji atstovė spaudai Oana Lungescu savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad nėra gauta jokių ženklų, jog Rusija įsipareigoja grįžti prie sutarties laikymosi.
„Taigi, turime pasiruošti pasauliui be šios sutarties“, – pridūrė ji.
ES nerimas
Dar prieš Baltiesiems rūmams paskelbiant apie pasitraukimą, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį reiškė susirūpinimą dėl branduolinių ginklų platinimo.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini paragino abi šalis laikytis sutarties.
„Tikrai nenorime pamatyti, kaip mūsų žemynas vėl tampa kovos lauku ar vieta, kur kitos supergalios konfrontuoja tarpusavyje. Tai priklauso tolimai istorijai“, – Rumunijoje žurnalistams sakė F.Mogherini.
„Svarbu, kad nusiginklavimo ir tarptautinės ginklų kontrolės architektūra būtų sugrąžinta į tarptautinę darbotvarkę, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. – Be INF sutarties bus mažiau saugumo, bet mums reikia atsižvelgti į tai, kad INF sutartį pažeidė Rusija.“
Europiečiai labai nori išvengti 9-ojo dešimtmečio raketų krizės pasikartojimo. NATO sąjungininkės 1983 metais nusprendė dislokuoti Europoje JAV sparnuotąsias raketas ir balistines „Pershing 2“, kai įstrigo derybos su Maskva dėl jos raketų SS-20 dislokavimo Rytų Europoje.
„Ne tik su nerimu, bet ir su apgailestavimu vertinu tai, kad INF sutartis priklausys praeičiai, – sakė Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. – Galima per penkerius metus susiderėti dėl laisvos prekybos susitarimo, bet nusiginklavimo deryboms reikia ištisų derybininkų kartų. Kartais derybos trunka 40 metų.“
Baltijos šalių ministrai daugiausia rėmė JAV žingsnį ir kaltino Rusiją.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad tokios sutarties praradimas visuomet reiškia „mažiau stabilumo, daugiau netikrumo“.
„Tai neabejotinai blogai. Bet aš sakau: koks pasirinkimas, koks receptas pasakyti, kad šalys privalo laikytis susitarimų, kuriuos sudaro?“ – pabrėžė jis.
Tačiau olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas sakė, kad Rusija vis dar turi laiko grįžti prie sutarties laikymosi.
„Rusija gali pademonstruoti, ar jie vis dar nori vykdyti sąlygas. Yra šešių mėnesių periodas, tad dar yra laiko įvykdyti sąlygas ir į tai turėtume dėti viltis“, – sakė S.Blokas.
