Per pastaruosius kelis mėnesius Vašingtonas išsamiai apibūdino naujų bepiločių lėktuvų, sunkiosios ginkluotės ir raketų sistemų siuntas, kurios yra dalis Ukrainai pažadėtos milijardų dolerių vertės paramos. Ši aiški parama yra toli nuo pirmųjų karo dienų, kai JAV vyriausybė, regis, nesiryžo tiksliai įvardyti, kas siunčiama į Ukrainą, kad nesukeltų Maskvos pykčio, rašo „The Hill“.
Ekspertų teigimu, JAV požiūris pasikeitė dėl to, jog Kremliaus pajėgos įstrigo mūšio lauke, o Maskva nesugebėjo įgyvendinti savo grasinimų.
„Laikui bėgant administracija pripažino, kad gali suteikti ukrainiečiams didesnius, galingesnius, ilgesnio nuotolio ir sunkesnius ginklus, o rusai į tai nereagavo“, – „The Hill“ sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras.
„Rusai savotiškai blefavo ir išsisukinėjo, bet nebuvo išprovokuoti. Administracija pradžioje buvo dėl to susirūpinusi, susirūpinimo tam tikru mastu vis dar yra, bet baimė išprovokuoti rusus sumažėjo“, – pridūrė W.Tayloras, kuris dabar dirba JAV Taikos institute.
Kai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą, prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai pareiškė, kad bet kuri Vakarų šalis, tiekianti Ukrainai tam tikrus ginklus, įskaitant lėktuvus ir priešraketinės gynybos sistemas, gali būti laikoma įsitraukusia į konfliktą.
Nors Jungtinės Valstijos greitai atskubėjo į pagalbą Ukrainai ir per pastaruosius šešis mėnesius į šalį atgabeno ginkluotės už daugiau kaip 10 mlrd. dolerių, pirmosiomis karo dienomis Vašingtonas elgėsi atsargiai, kartais atsisakydamas nurodyti konkrečias sistemas ir artileriją, siunčiamą Kyjivui paremti.
„Šiuo metu ukrainiečiams svarbus operacinis saugumas, – kovo mėnesį žurnalistams sakė tuometinis Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby. – Jie kovoja už savo šalį, ir Pentagonas neketina viešai detalizuoti priemonių, kuriomis jie tai daro.“
Visų pirma, JAV prezidento administracija priešinosi Kyjivo raginimams aprūpinti šalį naikintuvais – kovo pradžioje atmetė planą, pagal kurį iš Lenkijos į Ukrainą būtų buvę perkelti naikintuvai MiG-29, nes baiminosi, kad tai padidintų įtampą su Rusija.
„The Hill“ teigimu, atsargumas taip pat apėmė ir viešąją retoriką. Pranešama, kad balandžio mėnesį prezidentas J.Bidenas gynybos sekretoriui Lloydui Ostinui ir valstybės sekretoriui Antony Blinkenui liepė sušvelninti toną po to, kai Pentagono vadovas pareiškė, kad JAV nori susilpnintos Rusijos, kuri negalėtų surengti dar vienos atakos, o A.Blinkenas viešai pritarė tokiems komentarams.
„Iš pradžių buvome šiek tiek atsargesni... nežinojome, ar Putino pajėgos suras ir atakuos tiekimo linijas ir konvojus, nebuvome tikri, ar jis eskaluos situaciją, taip pat nebuvome tikri, ar Ukraina sugebės panaudoti tai, ką mes turime, ar ilgai atsilaikys prieš Rusiją“, – „The Hill“ sakė Michaelas O'Hanlonas, Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Brookings Institution“ karinis analitikas.
Be to, JAV kariuomenė siekė nesukelti aistrų Rusijoje ir atidėjo tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandymą kovo mėnesį ir dar kartą balandžio mėnesį, kad būtų išvengta „klaidingų interpretacijų“.
Be to, kovo mėnesį gynybos pareigūnai dvi savaites slėpė sėkmingą hipergarsinės raketos bandymą.
Rugpjūtį gynybos pareigūnai pranešė, kad Jungtinės Valstijos pirmą kartą atsiųs Ukrainai stebėjimo bepiločių lėktuvų „ScanEagle“, sunkiai šarvuotų minoms atsparių transporto priemonių „MaxxPro“ ir valdomų prieštankinių raketų sistemų TOW, taip pat įvairių naujų šaudmenų ir amunicijos.
Tai įvyko po to, kai administracija taip pat atskleidė, kad išsiuntė Ukrainai greitaeigių priešradarinių raketų AGM-88.
O nuo birželio mėnesio JAV nuolat didino į šalį siunčiamų didelio judrumo artilerijos raketų sistemų, kuriomis amerikiečių kariai apmokė naudotis ukrainiečių karius, skaičių.
Žvelgiant į ateitį, keliuose pranešimuose nurodoma, kad JAV netrukus planuoja siųsti valdomus „Excalibur“ artilerijos sviedinius – šaudmenis, kurie gali nuskrieti iki 70 km ir padėtų ukrainiečiams taikytis į įtvirtintas ir užmaskuotas Rusijos pajėgų pozicijas ir vadavietes.
Pasak buvusio Valstybės departamento pareigūno Nathano Saleso, pastaruoju metu ėjusio civilinio saugumo, demokratijos ir žmogaus teisių sekretoriaus pavaduotojo pareigas, tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad Kyjivas, priešingai Vakarų nuogąstavimams, nesugriuvo ir nepasidavė, kai Rusija pradėjo invaziją.
„Manau, kad administracijos pranešimai apie teikiamą paramą keičiasi, nes keičiasi karo pobūdis“, – sakė N.Salesas, dabar dirbantis žvalgybos ir saugumo konsultacijų bendrovėje „Soufan Group“.
Invazijos pradžioje Vašingtone buvo prognozuojama, kad Kyjivo valdžia bus nuversta per kelias dienas, o paskui prasidės ilgalaikis partizaninis karas ir sukilimas.
Tokiam konfliktui reikia mažų, lengvų, nešiojamų ginklų, galinčių numušti sraigtasparnius ir tankus, tokios ginkluotės kaip „Stinger“ ir „Javelins“ raketos, kurių JAV vyriausybė greitai parūpino.
Vietoj to karas virto konvenciniu konfliktu, kai didelė jungtinių pajėgų grupuotė vienoje pusėje kovoja su didele jungtinių pajėgų grupuote kitoje pusėje.
„Norint dalyvauti tokioje kampanijoje, reikia daug platesnio ginkluotės spektro – reikia artilerijos, dronų, įvairių kitų sunkiosios ginkluotės formų, pavyzdžiui, prieštankinių raketų. ... Keičiasi ne tiek administracijos noras kalbėti apie tai, ką ji duoda, kiek ginklų, kuriuos ji iš tikrųjų duoda, pobūdis“, – sakė N.Salesas.
Manau, kad turime daug daugiau galimybių imtis veiksmų, kurie padėtų Ukrainai, be nepagrįstos baimės, kaip Putinas reaguos.
Kita lygties dalis: naujausi žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija jaučia Vakarų įvestų sankcijų žalą, o jos karinių pajėgų galia mažėja karui įsibėgėjant.
Praėjusį mėnesį agentūra „Reuters“ pranešė, kad pagrindinės Rusijos oro linijų bendrovės, tokios kaip „Aeroflot“, nutupdė kai kuriuos savo lėktuvus, kad juos būtų galima išardyti atsarginėms dalims, iš vienų lėktuvų paimant komponentus, kad kiti būtų tinkami skraidyti.
Susidūręs su nuostoliais mūšio lauke, V.Putinas praėjusį mėnesį nurodė padidinti Rusijos kovinį personalą daugiau kaip 130 000 karių, panaikindamas viršutinę amžiaus ribą naujiems naujokams ir skatindamas į kariuomenę stoti kalinius.
JAV pareigūnai mano, kad šios pastangos „vargu ar bus sėkmingos“.
Apskritai žvalgybos duomenys rodo, kad šalis sunkiai gali išlaikyti savo institucijas, o tuo labiau atkeršyti Vakarų valstybėms už pagalbą Ukrainai.
„Manau, kad turime daug daugiau galimybių imtis veiksmų, kurie padėtų Ukrainai, be nepagrįstos baimės, kaip Putinas reaguos“, – sakė vienas buvęs aukšto rango vyriausybės pareigūnas.