Kovo mėnesį nepavykus užimti Kyjivo ir kitų miestų, Maskva vėl sutelkė pastangas užimti Ukrainos Donbaso sritį.
Vladimiras Putinas vis dar siekia tų pačių tikslų, kurių laikėsi konflikto pradžioje, sakė JAV vyriausioji žvalgybos pareigūnė A.Haines – užimti didžiąją Ukrainos dalį.
Tačiau, pasak jos, mažai tikėtina, kad Rusija greitai pasieks šį tikslą.
„Mes įžvelgiame neatitikimą tarp Putino artimiausių karinių tikslų šioje srityje ir jo kariuomenės pajėgumų, tam tikrą neatitikimą tarp jo ambicijų ir to, ką kariuomenė yra pajėgi pasiekti“, – sakė ji JAV Prekybos departamento konferencijoje.
Nuo tada, kai nepavyko pasiekti pirminio tikslo – užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į teritorijos užgrobimą rytiniame Donbaso regione – didelėje pramoninėje teritorijoje, kur V.Putinas melagingai teigia, kad Ukraina vykdė rusakalbių genocidą.
Rusijos pajėgos ten pasiekė laimėjimų ir neseniai perėmė Sjevjerodonecko miesto kontrolę, tačiau pažanga buvo lėta, o Ukrainos pajėgos stipriai priešinosi.
Ilgai trunkantis karas
Pirmą kartą nuo gegužės mėn. viešai komentuodama JAV žvalgybos karo vertinimą, A.Haines užsiminė, kad Rusijos invazija tęsis „ilgą laiką“ ir kad „vaizdas išlieka gana niūrus“.
Ji sakė, kad žvalgybos agentūros mato tris karo eigos scenarijus, iš kurių labiausiai tikėtina, kad konfliktas vyks lėtai, o Rusija pasieks „laipsniškų laimėjimų, tačiau proveržio nebus“.
Kiti, mažiau tikėtini variantai: didelis Rusijos proveržis arba fronto linijos stabilizavimasis, o Ukraina pasieks nedidelių laimėjimų.
Tai gali reikšti, kad Maskva taps labiau priklausoma nuo „asimetriškų priemonių“, įskaitant kibernetines atakas, pastangas kontroliuoti energijos išteklius ir net branduolinius ginklus.
A.Haines komentarai pasirodė trečiadienį po to, kai NATO vadovai pažadėjo palaikyti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės, – padidino savo karių skaičių visoje Europoje ir pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti prie grupės.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pavadino tai didžiausia aljanso pertvarka nuo Šaltojo karo laikų, o JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo, kad NATO bus „sustiprinta visomis kryptimis visose srityse – sausumoje, ore ir jūroje“.
Atsakydamas į galimybę, kad abi Šiaurės šalys taps NATO narėmis, V.Putinas apkaltino karinį aljansą sąmoningai didinant įtampą.
„Jei bus dislokuoti NATO kariai ir infrastruktūra, [Rusija] bus priversta atsakyti“, – sakė V.Putinas, viešėdamas Turkmėnijoje.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės vyriausybė Ukrainai skirs dar 1 mlrd. svarų sterlingų karinės pagalbos, t. y. beveik dvigubai daugiau nei iki šiol. Daugiau karinės pagalbos Ukrainai nei Jungtinė Karalystė yra skyrusios tik JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šaliai reikia apie 5 mlrd. dolerių (4,12 mlrd. svarų sterlingų) per mėnesį karui su Rusija finansuoti.
