JAV vadovybė kalba apie skaudžią dilemą, su kuria susiduria V.Putinas

Pačioje skiltyje apibendrinama J.Bideno komandos veikla viena iš svarbiausių 46-ojo JAV prezidento temų – parama Ukrainai kare su Rusija.

Kaip rašo A.Blinkenas ir L.Austinas, Rusija dabar patiria didžiulius nuostolius – vidutiniškai 1 500 žuvusiųjų ir sužeistųjų per dieną – ir visa tai dėl to, kad užimtų nedidelius Ukrainos teritorijos gabalėlius. Nuo karo pradžios bendri Rusijos nuostoliai viršijo 700 000. Ir dabar V.Putinas „vis dažniau susiduria su skaudžia dilema: arba ir toliau patirti didelių nuostolių dėl minimalios naudos, galbūt paskelbti [naują] mobilizaciją, kuri sukels vidinį nestabilumą, arba pradėti rimtas derybas su Ukraina dėl taikos ir nutraukti karą“, – sakoma tekste.

Po daugiau nei 1000 dienų karo V.Putinui nepavyko pasiekti nė vieno iš savo strateginių tikslų, tvirtinama skiltyje. „Rusijos galia ir įtaka labai sumažėjo: ji net nesugebėjo paremti tokio vertingo partnerio kaip Basharo al Assado režimo Sirijoje... V.Putino agresija netgi paskatino rezultatą, kurio jis siekė išvengti: NATO dabar yra didesnė, stipresnė ir darnesnė nei bet kada anksčiau“, – rašo A.Blinkenas ir L.Austinas.

Koordinuoti Ukrainos sąjungininkų veiksmai sukėlė problemų Rusijos ekonomikai: infliacija viršijo 9 proc., o palūkanų normos pakilo virš 21 proc. Pasak skilties autorių, Kremlius turėjo išleisti du trečdalius savo likvidžių valiutos atsargų, „atimdamas iš šalies ateitį vardan imperinės praeities tęsimo“.

JAV ir kitų sąjungininkių parama padėjo Ukrainai atsispirti Rusijos agresijai – teksto autoriai mini 126 mlrd. JAV dolerių ginkluotės ir kitos gynybos paramą Kyjivui, leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją, 50 mlrd. dolerių paskolas Ukrainai, kurių palūkanos bus grąžintos iš 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto, sankcijas pagrindiniams Rusijos bankams, naftos, dujų ir energetikos pramonei.

Visa tai sukūrė svertus Rusijai, kuriais dabar gali pasinaudoti Ukraina ir kita Baltųjų rūmų administracija, tvirtina A.Blinkenas ir L.Austinas. Jie ragina Donaldo Trumpo komandą neatsisakyti paramos Kyjivui ir spausti Maskvą, kad jėga priverstų Kremlių sudaryti ilgalaikę taiką.

Įspėja D.Trumpo administraciją dėl grėsmės

Pasak jų, nutraukus pagalbą ir privertus nutraukti ugnį per anksti, V.Putinas galėtų vėl apsiginkluoti ir galiausiai vėl pulti. „Tai būtų taika pasiduodant, o tai visai nebūtų taika“, – įspėja autoriai būsimąją administraciją.

Tokiu atveju Ukraina būtų „sutraiškyta po V.Putino botagu“, Europai grėstų „tironas kaimynas, siekiantis atkurti žlugusią sovietų imperiją“, o Amerikai draugiškos šalys galėtų susidurti su agresija kitų autokratinių režimų, kurie V.Putino pergalę laikytų „leidimu savo medžioklėms“. Tokia taika pasiduodant nebūtų naudinga ir Jungtinėms Valstijoms, kurioms tektų skirti daugiau išteklių gintis ne tik nuo drąsesnio Rusijos lyderio, bet ir nuo kitų autokratų ir „chaoso agentų, siekiančių sugriauti taisyklių, teisių ir pareigų sistemą, dėl kurios ištisos amerikiečių kartos tapo saugesnės ir labiau klestinčios“.

Pirmadienį Joe Bidenas, sakydamas kalbą apie prezidento kadencijos rezultatus, pabrėžė, kad bendra kova su Rusijos agresija Ukrainoje sustiprino JAV ir ES aljansą. J.Bidenas taip pat pažymėjo, kad per jo kadenciją Baltuosiuose rūmuose susilpnėjo Rusijos, Irano ir Kinijos pozicijos.