„Iskander“ ir zenitinių raketų sistemų S-400 dislokavimas destabilizuoja saugumą Europoje“, – per spaudos konferenciją Vašingtone sakė J.Kirby, komentuodamas pranešimus, kad Maskva turės atlikti šį žingsnį, reaguodama į JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimą Europoje.
Naujienų agentūra „Interfax“ anksčiau pirmadienį pranešė, kad Rusija taip pat dislokavo Kaliningrado srityje modernių pakrančių gynybos raketinių kompleksų „Bastion“, tarp Vakarų šalių ir Maskvos tvyrant didžiausiai įtampai nuo Šaltojo karo laikų.
Rusijos gynybos ministerija praeitą savaitgalį buvo nurodžiusi, kad šalies Baltijos laivynas apginkluojamas naujomis raketų sistemomis, bet daugiau detalių nepateikė, o vėlesnio „Interfax“ pranešimo kol kas nekomentavo.
Mobilieji pakrančių gynybos raketų kompleksai „Bastion“, naudojantys viršgarsines valdomąsias priešlaivines raketas „Oniks“, gali smogti taikiniams, esantiems jūroje už 350 km, o sausumoje – esantiems už 450 kilometrų. Praeitą savaitę šios raketos pirmąkart buvo panaudotos per ginkluotą konfliktą Sirijoje.
Vienas kompleksas gali turėti iki 36 raketų.
Pasak karybos ekspertų, Kaliningrado srityje dislokuoti „Bastion“ prireikus galėtų užkirsti kelią priešo laivams įplaukti į Baltijos jūrą per Danijos sąsiaurius, taip pat smogti bet kokiems taikiniams visoje Lenkijos teritorijoje.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – gynybos reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pirmadienį sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kad Maskva taip pat Kaliningrado srityje dislokuoja „Iskander“ ir S-400, atsakydama į JAV priešraketinės gynybos planus.
„Mums kyla du pagrindiniai uždaviniai: įveikti priešraketinės gynybos priemones ir apsisaugoti nuo galimų smūgių“, – pažymėjo V.Ozerovas.
Kompleksai S-400, kuriuos Rusija naudoja apsaugoti savo aviacijos bazei Sirijoje, yra modernios sistemos, galinčios vienu metu sekti daug taikinių ir smogti jiems iki 400 km spinduliu. Kaliningrado srityje dislokuotas S-400 raketas būtų galima panaudoti prieš NATO lėktuvus ir raketas didžiojoje Baltijos jūros regiono dalyje.
Raketos „Iskander“ gali nuskrieti iki 500 km ir tiksliai smogti taikiniams. Jos gali nešti tiek įprastas, tiek branduolines kovines galvutes.
Spalį Rusijos paskelbtas pranešimas apie Kaliningrado srityje dislokuotas „Iskander“ sukėlė nerimą kaimyninėms šalims. Rusijos kariškiai tvirtino, kad šis žingsnis atliktas vykdant įprastas pratybas, bet nenurodė, ar šios taktinės raketos į anklavą buvo pasiųstos laikinai, ar ilgalaikiam dislokavimui.
Kremlius jau seniai skundėsi, kad JAV vadovaujama NATO priešraketinės gynybos sistemos plėtra kelia pavojų Rusijos saugumui, ir žadėjo imtis atsakomųjų priemonių. Maskva taip pat piktinosi, kad NATO kariniai daliniai dislokuojami Rytų Europos šalyse, Rusijos kaimynystėje.
„Imdamiesi atsakomųjų priemonių prieš tokio pobūdžio grėsmes, būsime priversti sustiprinti priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą Vakarų kryptimi, pasitelkti papildomų pajėgumų ir priemonių, kad būtų įvykdyti atitinkamų objektų ir valdymo infrastruktūros gynybos uždaviniai“, – V.Ozerovas sakė „RIA Novosti“.
J.Kirby pripažino, kad „Rusija turi teisę savo teritorijoje dislokuoti įprastąją ir branduolinę ginkluotę“. Pasak jo, Rusija jau ne kartą kalbėjo, kad gali atlikti tokių žingsnių, atsakydama į iššūkius, nors Vašingtonas įsitikinęs, kad toks atsakas nėra reikalingas.
Valstybės departamento atstovas paragino Maskvą susilaikyti nuo veiksmų, nedidinančių stabilumo ir saugumo euroatlantiniame regione.
