M.Pompeo taip pat bus prašoma atsakyti į klausimus apie D.Trumpo susitikimą su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, žodines prezidento atakas prieš NATO ir Aljanso kolektyvinės gynybos principą, D.Trumpo nustatytus prieštaringai vertinamus importo muitus, dėl kurių iškilo reali prekybos karo grėsmė.
„Kalbėsiu apie daugelį dalykų, įskaitant santykius tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos“, taip pat „nepaprastai svarbų“ D.Trumpo ir V.Putino susitikimą, sakė M.Pompeo.
Už uždarų durų vykęs prezidentų susitikimas sulaukė aštrios JAV įstatymų leidėjų ir apžvalgininkų kritikos. Visgi M.Pompeo tvirtino, kad „rašant istoriją šis susitikimas, manau, bus minimas kaip davęs naudos pasauliui“.
Panašios nuomonės laikosi ir pats D.Trumpas.
„Nors NATO susitikimas Briuselyje buvo pripažintas kaip triumfas – valstybės narės pažadėjo greičiau skirti milijardus dolerių – susitikimas su Rusija ilgainiui gali pasirodyti buvęs dar sėkmingesnis“, – parašė prezidentas rašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Helsinkyje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje D.Trumpas pasirodė labiau pasitikintis Rusijos lyderio žodžiu, o ne JAV žvalgybos teiginiais dėl Maskvos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, siekiant pakenkti demokratų kandidatei Hillary Clinton.
Tiesa, grįžęs į Vašingtoną D.Trumpas teigė vis dėlto tikįs JAV žvalgybomis: esą spaudos konferencijos metu ne taip išreiškė mintį.
Be to, praeitą savaitę paaiškėjo, kad su V.Putinu susitikęs D.Trumpas Rusijos vadovą pakvietė atvykti į Vašingtoną. Apie tai nežinojo nė aukščiausi JAV žvalgybos bendruomenės pareigūnai.
Apie dvi valandas trukusiame pokalbyje dalyvavo tik prezidentų vertėjai, todėl įmanoma, kad be D.Trumpo niekas JAV tiksliai nežino, kas buvo aptarta.
Tiesa, 15min jau rašė, kad JAV žvalgybos galėjo išsiaiškinti, ką D.Trumpas kalbėjo su V.Putinu.