Šis niūrus saugumo padėties Afganistane vertinimas pateiktas Jungtinėms Valstijoms vedant derybas su Talibanu ir desperatiškai ieškant galimybių pasitraukti iš 17 metų trunkančio karo.
Kaip rodo JAV vadovaujamos NATO misijos Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support) pateikti duomenys, apimantys laikotarpį iki spalio 31 dienos, tik 63,5 proc. afganistaniečių gyvena teritorijose, kontroliuojamose Kabulo vyriausybės. Ankstesnį ketvirtį šis skaičius sudarė 65,2 procento.
Pasak duomenis surinkusio JAV specialiojo Afganistano atstatymo generalinio inspektoriaus (SIGAR) biuro, šis skaičius sumažėjo Kabului praradus kai kurių afganų rajonų kontrolę.
Anot SIGAR, iš 407 Afganistano rajonų tik 53,8 proc. yra kontroliuojami vyriausybės. Visgi Afganistano ekspertai mano, kad šis skaičius iš tiesų yra dar mažesnis.
Atsakydamas SIGAR, Pentagonas pareiškė, kad užuot nagrinėjus populiacijos rodiklius, „svarbiau yra sutelkti dėmesį į esminį strategijos, skirtos užbaigti karą Afganistane šiai šaliai ir Jungtinėms Valstijomis palankiomis sąlygomis, tikslą“.
Pareigūnai akcentuoja tarp Talibano ir JAV specialiojo pasiuntinio Zalmay Khalilzado vykstančias derybas. Pasiuntinys šią savaitę pranešė, kad per derybas jau sutarta dėl taikos susitarimo gairių.
Neatkuriami praradimai
SIGAR ataskaitoje apie Afganistano saugumo krizę rašoma, kad JAV drastiškai padidino antskrydžių skaičių ir pernai per 11 mėnesių numetė 6 823 bombas – 56 proc. daugiau nei per visus 2017 metus (4 361 bomba) ir penkiskart daugiau nei 2016-aisiais.
Tuo tarpu Afganistano saugumo pajėgos toliau mažėja; šiuo metu jas sudaro 308 693 kariai. Tai reiškia, kad užimta tik 87,7 proc. pozicijų ir tai yra žemiausias rodiklis nuo 2015 metų sausio, rašoma ataskaitoje.
Nuo tada, kai prieš ketverius metus Afganistano pajėgos perėmė atsakomybę už šalies saugumą, gyvybių neteko dešimtys tūkstančių karių.
Prezidentas Ashrafas Ghani praėjusią savaitę nurodė, kad nuo 2014 metų rugsėjo, kai jis tapo valstybės vadovu, žuvo 45 tūkst. saugumo pajėgų narių.
Tų metų pabaigoje iš Afganstano pasitraukė NATO kovinės pajėgos, o apžvalgininkai sako, kad prarastų afganų pajėgumų gali nepavykti atkurti.
Pasidavimas?
Pareigūnai sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė išvesti iš Afganistano pusę ten dislokuoto kontingento. Pentagonas pažymėjo, kad SIGAR ataskaitoje pateikiami skaičiai nebūtinai turi neigiamoje šviesoje nušviesti jo strategiją, kurios tikslas – užbaigti konfliktą.
„Populiacijos kontrolės rodikliai nerodo Pietų Azijos strategijos efektyvumo ar pažangos siekiant saugumo ir stabilumo Afganistane“, – nurodė Pentagonas.
Z.Khalilzadas nepateikė jokių konkrečių detalių apie galimą susitarimą su Talibanu, tačiau manoma, kad kovotojai galėjo pažadėti nebeteikti prieglobsčio ekstremistams iš užsienio.
Vis dėlto Talibanas iki šiol griežtai atmesdavo kitą svarbų JAV reikalavimą – pradėti derybas su tarptautiniu mastu pripažįstama vyriausybe Kabule, sukilėliu laikoma Amerikos „marionete“.
A.Ghani paragino neskubėti sudaryti susitarimo su talibais, primindamas apie smurtą Afganistane, įsivyravusį po sovietų pasitraukimo 1989-aisiais.
JAV gynybos sekretoriaus pareigas laikinai einantis Patrickas Shanahanas antradienį sakė matąs „tam tikrų labai įkvepiančių galimybių“ Z.Khalilzado derybose.
„Tačiau turime suteikti jiems laiko ir erdvės“, – kalbėjo jis.
Įvairiose šalyse, įskaitant Afganistaną, ambasadoriumi dirbęs Ryanas Crockeris dienraščio „The Washington Post“ nuomonių skiltyje rašė, kad JAV derybos su Talibanu panašios į „pasidavimą“.
„Talibanas pasiūlys prisiimti bet kokį skaičių įsipareigojimų, nes žino, kad mums pasitraukus ir sugrįžus talibams nebeturėsime priemonių priversti jų laikytis“, – rašė diplomatas.
