Šiaurės Korėja dienomis prieš K.Harris atvykimą įvykdė du draudžiamus balistinių raketų bandymus, pratęsusius rekordinę šiemetinę ginklų bandymų virtinę.
Jos apsilankymas prie Demilitarizuotosios zonos (DMZ) – Korėjų sienos – tikriausiai papiktins Pchenjaną. JAV Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, jai rugpjūtį apsilankius prie DMZ, Šiaurės Korėja pavadino „didžiausia tarptautinės taikos griovėja“ .
Kalbėdama amerikiečių eskadriniame minininke karinio jūrų laivyno bazėje Japonijoje, K.Harris apkaltino Šiaurės Korėją keliant grėsmę regiono stabilumui ir naujais raketų paleidimais, smerkė Pchenjano „neteisėtą ginklų programą“.
Japonijoje K.Harris dalyvavo valstybinėse nužudyto buvusio premjero Shinzo Abe laidotuvėse. Seule ji susitiks su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu, pradėjusiu dirbti gegužę.
Seulas taip pat tikriausiai pareikš susirūpinimą dėl JAV prezidento Joe Bideno pasirašyto naujo įstatymo, kuriuo panaikinamos subsidijos ne Amerikoje pagamintiems elektriniams automobiliams. Įstatymas paveiks tokius Korėjos automobilių gamintojus kaip „Hyundai“ ir „Kia“.
K.Harris, pirmoji Amerikos viceprezidentė moteris, taip pat susitiks su, Baltųjų rūmų žodžiais, Pietų Korėjos „novatoriškomis lyderėmis moterimis“ ir aptars su jomis lyčių lygybės klausimus.
Yoon Suk-yeolas, kuris yra pažadėjęs panaikinti Lyčių lygybės ministeriją, savo šalyje sulaukė kritikos dėl to, kad jo ministrų kabinete trūksta moterų.
Branduolinis bandymas?
K.Harris vizito metu dominuos saugumo klausimai. Pietų Korėjos ir JAV pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas rengia dar vieną branduolinį bandymą.
Pietų Korėjos žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė, kad bandymas gali būti atliktas kitą mėnesį.
Pchenjanas kitam branduoliniam bandymui tikriausiai pasirinks laikotarpį nuo spalio 16 dieną vyksiančio Kinijos komunistų partijos suvažiavimo iki lapkričio 7 dieną JAV vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų.
Šiaurės Korėja, kuriai dėl ginklų programų taikomos įvairios Jungtinių Tautų sankcijos, paprastai stengiasi kuo labiau padidinti savo bandymų geopolitinį poveikį, kruopščiai parinkdama jų laiką.
Nuo 2006 metų šis izoliuotas režimas šešis kartus išbandė branduolinį ginklą. Vėliausio ir galingiausio bandymo 2017 metais, kai, Pchenjano teigimu, buvo išbandyta vandenilinė bomba, galia siekė 250 kilotonų.
Vašingtonas yra pagrindinis Seulo sąjungininkas saugumo srityje. JAV Pietų Korėjos teritorijoje yra dislokavusios apie 28,5 tūkst. karių, padedančių apsaugoti šalį nuo Šiaurės Korėjos.
Praėjusią savaitę amerikiečių atominis lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“ dalyvavo bendrose pratybose su Pietų Korėjos kariniu jūrų laivynu vandenyse prie Korėjos pusiasalio.
Šią savaitę sąjungininkės rengia didelio masto bendras karinio jūrų laivyno pratybas, taip demonstruodamos jėgą prieš intensyvėjančias Šiaurės Korėjos provokacijas.
Karingų pažiūrų Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas suaktyvino abiejų šalių bendras pratybas. Pietų Korėjos ir JAV teigimu, šie manevrai yra tik gynybinio pobūdžio, tačiau Pchenjanas juos laiko invazijos repeticijomis.
Ketvirtadienį Seulas pranešė, kad kartu su Japonija ir JAV surengs trišales kovos su povandeniniais laivais pratybas – pirmas tokias nuo 2017 metų. Pranešimas pasirodė po to, kai šį savaitgalį pareigūnai pareiškė aptikę ženklų, kad Pchenjanas gali rengtis iš povandeninio laivo paleisti balistinę raketą.
