K.Harris yra aukščiausio rango JAV pareigūnė, apsilankiusi Maniloje nuo prezidento Ferdinando Marcoso atėjimo į valdžią birželio mėnesį. Vizitu parodoma, kad ilgamečių sąjungininkių ryšiai vėl stiprėja, kai Filipinų prezidento poste nebedirba Pekinui palankus Rodrigo Duterte.
K.Harris taip pat susitiko su Filipinų viceprezidente Sara Duterte, ankstesnio prezidento, kurio kruvinas karas su narkotikais išprovokavo tarptautinį tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, dukra.
„Mes kartu su jumis giname tarptautines taisykles ir normas, susijusias su Pietų Kinijos jūra“, – susitikimo pradžioje prezidento rūmuose Maniloje F.Marcosui pasakė K.Harris.
„Užpuolus Filipinų ginkluotąsias pajėgas, valstybinius laivus ar orlaivius Pietų Kinijos jūroje, JAV veiktų pagal abipusį gynybos įsipareigojimą... Tai mūsų nepajudinamas įsipareigojimas Filipinams“, – teigė ji.
F.Marcosas teigė, kad „nemato Filipinų ateities be Jungtinių Valstijų“.
JAV su Filipinais ir Marcosų šeima palaiko ilgus, bet sudėtingus santykius. F.Marcoso tėvas diktatorius du dešimtmečius valdė šią buvusią JAV koloniją, remiamas Vašingtono, kuris jį laikė Šaltojo karo sąjungininku.
Abiejų šalių santykiai pablogėjo valdant įžūliai kalbėti mėgstančiam R. Duterte. 2016 metais jis pavadino Baracką Obamą „kalės vaiku“ dėl perspėjimų, kad tuometinis JAV prezidentas jo klausinės apie prieštaringai vertinamą karą su narkotikais.
Vadovaujant naujajam prezidentui, Vašingtonas dabar siekia stiprinti saugumo aljansą su Manila.
Tai apima abipusės gynybos sutartį ir 2014 metų sustiprinto gynybos bendradarbiavimo paktą (EDCA), pagal kurį JAV kariuomenei leidžiama laikyti gynybos įrangos ir atsargų penkiose Filipinų bazėse.
Pagal EDCA taip pat leidžiama rotuoti JAV karius šiose karinėse bazėse.
Valdant R.Duterte, EDCA strigo, tačiau JAV ir Filipinai išreiškė paramą spartesniam jos įgyvendinimui, Kinijai tampant vis agresyvesnei.
Antradienį K.Harris lankysis Filipinų Palavano provincijoje – saloje prie įnirtingai ginčijamų Pietų Kinijos jūros vandenų.
Kinija pretenduoja į beveik visą jūrą, o Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus reiškia pretenzijas į jos dalis – taip pat kai kur persidengiančias.
Pekinas nepaisė 2016 metų tarptautinio tribunolo sprendimo, kad jo pretenzijos neturi teisinio pagrindo.
K.Harris susitiks su Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos nariais viename iš dviejų didžiausių šalies pakrančių apsaugos laivų ir pasakys kalbą.
Vizitas Filipinuose surengtas po to, kai K.Harris ir JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę atskirai susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Kalbėdama su Xi Jinpingu Bankoke vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo kuluaruose, viceprezidentė akcentavo J.Bideno mintį, jog „turime palaikyti atviras bendravimo linijas, kad galėtume atsakingai valdyti konkurenciją tarp mūsų šalių“, sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Tarp iniciatyvų, kurios bus pradėtos K.Harris kelionės metu, yra derybos dėl JAV ir Filipinų civilinio branduolinio pakto.
Pagal jį ateityje šiai Pietryčių Azijos šaliai gali būti parduota JAV branduolinių reaktorių.
Tačiau prieš amerikiečiams parduodant branduolinę įrangą Filipinams, abi šalys turi pasirašyti paktą, turintį užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui.
