JAV viceprezidentė pritaria raginimui ištirti galimus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

Kalbėdama kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda per spaudos konferenciją Varšuvoje, kur K.Harris demonstruoja JAV paramą NATO rytinio flango sąjungininkėms, viceprezidentė išreiškė pasipiktinimą dėl trečiadienį suduoto smūgio gimdymo namams ir scenų, kai buvo evakuojamos kraujuojančios nėščios moterys.

K.Harris taip pat pasmerkė kitas atakas prieš civilius gyventojus, bet susilaikė nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai įvykdžius karo nusikaltimus.

„Neabejotinai turėtų būti atliktas tyrimas, visi mes turime stebėti“, – kalbėjo viceprezidentė, pabrėždama, kad Jungtinės Tautos jau pradėjo kaltinimų nagrinėjimo procesą.

„Net neabejoju, kad pasaulio akys yra nukreiptos į šį karą ir į Rusijos veiksmus, kalbant apie šią agresiją ir žiaurumus“, – pridūrė ji.

K.Harris vizitas į Lenkiją surengtas Varšuvai ir Vašingtonui susiginčijus dėl lenkų vyriausybės siūlymo siųsti savo sovietų gamybos naikintuvus į JAV ir NATO bazę Vokietijoje, kad vėliau orlaiviai galėtų būti perduoti Ukrainai. Lenkija savo ruožtu gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Varšuva viešai pateikė tokį pasiūlymą, iš anksto nepasitarusi su Jungtinėmis Valstijomis. K. Harris vėlai trečiadienį atvykus į Varšuvą, Pentagonas galutinai atmetė šią idėją ir perspėjo, kad tokie veiksmai galėtų eskaluoti Rusijos ir Ukrainos karą.

Per ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją tiek JAV viceprezidentė, tiek Lenkijos prezidentas stengėsi užglaistyti nesutarimus dėl naikintuvų.

„Noriu labai aiškiai pasakyti, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija yra vieningos dėl to, ką mes padarėme ir esame pasirengę padaryti, kad padėtume Ukrainai ir ukrainiečiams, taškas“, – pareiškė K.Harris.

Savo ruožtu A.Duda išsisuko nuo klausimų, kodėl Lenkija paskelbė savo pasiūlymą nepasitarusi su Jungtinėmis Valstijomis. Prezidentas pabrėžė, kad jo vyriausybės ketinimą nulėmė noras, kad „visa NATO priimtų bendrą sprendimą“ šiuo klausimu.

„Trumpai tariant, turime būti atsakinga Šiaurės Atlanto aljanso narė“, – pažymėjo A.Duda.

K.Harris paragino atlikti tyrimą dėl karo nusikaltimų, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį perspėjus, jog Rusija gali siekti panaudoti cheminius ar biologinius ginklus Ukrainoje. Baltieji rūmai taip pat atmetė Maskvos pareiškimus, kad buvo neteisėtai kuriami cheminiai ginklai jos užpultoje šalyje.

Vašingtonas taip sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos įrodymais nepagrįstus kaltinimus, kad Ukraina vystė biologinių ginklų laboratorijų tinklą, esą padedama JAV.

Praėjusią savaitę Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras paskelbė pradedantis tyrimą, galintį paliesti aukšto rango Rusijos pareigūnus, kaip įtariama, atsakingus už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ar genocidą. Tokių veiksmų teismas ėmėsi per Rusijos invaziją Ukrainoje augant civilių gyventojų aukų skaičiui ir plečiantis turto naikinimo mastui.

Tačiau TBT tyrimai paprastai trunka daugelį metų, o apkaltinamųjų nuosprendžių buvo priimta palyginti nedaug. Šiai 2002 metais įsteigtai institucijai pavesta nagrinėti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Nusikalstama agresijos, kuri negali būti tiriama Ukrainoje, nes nei Maskva, nei Kyjivas nėra šio teismo nariai, buvo įtraukta vėliau.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki smūgį minėtiems gimdymo namams pavadino „siaubingu“ ir pranešė, kad JAV atlieka „teisinės peržiūros procesą“, siekdamos nustatyti, ar tas išpuolis laikytinas karo nusikaltimu.

A.Duda savo ruožtu pabrėžė, jog „mums akivaizdu, kad Ukrainoje rusai vykdo karo nusikaltimus“. Prezidentas pridūrė, kad, jo nuomone, invazija „turi genocido požymių – ja siekiama pašalinti ir sunaikinti tautą“.

K.Harris gyrė Lenkijos žmones už parodytą kilniaširdiškumą, jiems priėmus beveik 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių nuo įsiveržimo pradžios vasario pabaigoje.

„Stebėjau arba skaičiau, kaip paprasti žmonės daro nepaprastus dalykus, todėl perduodu jums Amerikos žmonių padėką“, – kalbėjo viceprezidentė per anksčiau surengtą susitikimą su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Tokį pareiškimą ji padarė JAV Atstovų Rūmams pritarus didžiuliam išlaidų paketui, apimančiam 13,6 mlrd. dolerių (12,4 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje.

Vašingtonas, be kita ko, ketina skirti 6,8 mlrd. dolerių (6,2 mlrd. eurų) pabėgėlių priežiūrai ir kitai ekonominei pagalbai JAV sąjungininkėms.