Ateinančią savaitę Vašingtono diplomatijos vadovas dalyvaus Briuselyje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime ir Vienoje organizuojamame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime.
Per abejas derybas Rusijos intervencija Ukrainoje bus ypač svarbi tema, o JAV sąjungininkai Europoje stengiasi užsitikrinti, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija juos palaikys.
D.Trumpas šiemet pradėjo savo kadenciją žadėdamas siekti šiltesnių ryšių su Maskva ir kai kada reikšdavo abejones dėl JAV gynybos aljansų vertės, bet jo santykiai su Rusijos prezidento Vladimiro Putino Kremliumi greitai pašlijo.
Dabar R.Tillersonas vyksta į Europą su griežta žinia, kad Vakarų sąjungininkės vieningai duotų atkirtį „priešams, keliantiems grėsmę mūsų saugumui ir nusistačiusiems prieš mūsų gyvenimo būdą“.
Svarbioje kalboje apie JAV ryšius su Europa vykdant D.Trumpo nubrėžtą užsienio politikos kursą „Pirmiausia – Amerika“ R.Tillersonas pažadėjo, kad sankcijos Rusijai išliks, kol Maskva padės atkurti taiką Ukrainoje.
Jis argumentavo, kad ankstesnių dviejų JAV administracijų pastangos ištirpdyti ryšių su Maskva ledus tik suteikė V.Putinui galimybę 2008-ųjų rugpjūtį įsiveržti į Gruziją, o 2014-aisiais – į Ukrainą.
„Bet koks karo sprendinys, nenumatantis visiškai nepriklausomos, suverenios ir teritoriškai vientisos Ukrainos, yra nepriimtinas“, – R.Tillersonas sakė politikos formuotojų, akademikų ir žurnalistų auditorijai.
„Rusija pasirinko pažeisti didžiausios Europos šalies suverenumą... Mūsų transatlantinė vienybė turi perduoti žinią Rusijos vyriausybei, kad neliksime nuošalyje, vykstant šiam skandalingam tarptautinių normų pažeidimui“, – pabrėžė jis.
Valstybės sekretorius perspėjo, kad JAV ir Europos Sąjungos ekonominės sankcijos Rusijai „liks galioti, kol Rusija atšauks jas išprovokavusius veiksmus“, nors Maskva ir dėjo dideles pastangas įtikinti Vakarų šalis persigalvoti.
Prieš tapdamas D.Trumpo diplomatijos vadovu R.Tillersonas buvo JAV naftos milžinės „ExxonMobil“, daug investavusios Rusijoje, valdybos pirmininkas ir įtakingas sankcijų oponentas.
Vis dėlto, pradėjęs dirbti vyriausybėje, jis susidūrė V.Putino nenuolaidumu dėl Ukrainos ir Kremliaus ryžtingu kariniu palaikymu autoritariniam Sirijos prezidentui Basharui al Assadui ir jo sąjungininkams iraniečiams.
JAV žvalgybos tarnybos taip pat padarė išvadą, kad Rusijos agentūros dėjo pastangas pakreipti 2016-ųjų Amerikos prezidento rinkimus D.Trumpo naudai bei pakenkti jo varžovei demokratei Hillary Clinton.
D.Trumpas piktai neigia bet kokius kaltinimus, jog jo rinkimų kampanija buvo susimokiusi su Kremliaus agentais. Vis dėlto Kongresas ir specialusis prokuroras tiria jo kampanijos svarbių veikėjų susitikimus su rusais, įtikinėjusiais atšaukti sankcijas Maskvai.
Maskva taip pat įtariama kišimusi į kai kurių Europos šalių politiką. Tarnybos aiškinasi numanomus Rusijos ryšius su populistiniais judėjimais ir parama Didžiosios Britanijos užmojams išstoti iš Europos Sąjungos bei Katalonijos separatizmui.
Dujų terminalai
Jungtinės Valstijos ne vien skiria daugiau lėšų stiprinti karinei parengčiai Rytų Europoje, įskaitant Ukrainą – R.Tillersonas pareiškė, kad Vašingtonas padės sumažinti Rusijos eksportuojamos naftos ir dujų poreikį Europoje.
Kalbėdamas Woodrow Wilsono tarptautiniame tyrėjų centre R.Tillersonas sakė, kad JAV pinigai ir patirtis bus panaudoti padėti Kroatijai ir Lenkijai pasistatyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalus, o Graikijai ir Bulgarijai – nusitiesti dujotiekį.
R.Tillersonas: „Ukrainos krizė taip pat aiškiai atskleidė, kad energetikos ištekliai gali būti naudojami kaip politinis ginklas.“
„Ukrainos krizė taip pat aiškiai atskleidė, kad energetikos ištekliai gali būti naudojami kaip politinis ginklas“, – perspėjo jis ir pažadėjo Amerikos pagalbą, kad stambiosios tiekėjos, tokios kaip Rusija, „neprievartautų“ savo klienčių Europoje.
R.Tillersonas pasisakė prieš Rusijos planuojamą dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje ir lygiagretų projektą „Turkstream“, turintį aprūpinti rusiškomis dujomis Pietryčių Europą. Abu projektus finansuoja Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“.
Dabartinis Amerikos diplomatijos vadovas anksčiau vadovavo „ExxonMobil“ antrinei įmonei Rusijoje „Exxon Neftegas“ ir yra Kremliaus apdovanotas draugystės medaliu. Tačiau dabar R.Tillersonas sako, kad Maskvos stumiami dujų vamzdynų projektai yra „neprotingi, nes jie tik didina vienintelio tiekėjo Europai dominavimą rinkoje“.
Gruodžio 5–6 dienomis Briuselyje vyks NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, o gruodžio 7–8 dienomis Vienoje bus surengtas 24-asis ESBO Ministrų Tarybos susitikimas.
