Šis žingsnis žymi aiškų prezidento Joe Bideno administracijos lūžį lyginant su jo pirmtako Donaldo Trumpo priešiškesne pozicija Berlyno atžvilgiu, įskaitant planus mažinti Vokietijoje dislokuotą JAV karių kontingentą, kuris nuo Šaltojo karo pradžios yra svarbus NATO saugumo elementas.
D.Trumpas nevengė pamokslauti įtakingiausioms Aljanso narėms, tarp jų Vokietijai, esą šios deda per mažai pastangų bendrai gynybai stiprinti, ir spaudė jas didinti išlaidas gynybai, kad šios siektų bent 2 proc. BVP.
„Šiandien džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad didinsime JAV pajėgų buvimą Vokietijoje“, – po susitikimo su vokiečių gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer žurnalistams sakė L.Austinas.
„Informavau ministrę apie mūsų ketinimus jau nuo šio rudens papildomai nuolat dislokuoti maždaug 500 JAV karių Vysbadeno rajone“, – sakė jis.
J.Bideno administracija vasarį pareiškė, kad stabdys planus, susijusius su karių išvedimu, o šią žinią labai palankiai sutiko Vokietijos vyriausybė.
Jungtinės Valstijos Vokietijoje turi dislokavusios karių nuo Antrojo pasaulinio karo, tačiau nuo Berlyno sienos griuvimo jų skaičius sumažėjo nuo maždaug 200 000 karių 1990 metais iki dabartinių 34 500.
Nors tokia perspektyva jau egzistavo daug metų, praėjusių metų liepą D.Trumpo paskelbtas sprendimas perkelti 12 000 karių iš Vokietijos vis tiek sukėlė šoką, ypač miestams, užmezgusiems tvirtus ekonominius ir kultūrinius ryšius su JAV kariuomene.
Demonstruodamas ryškiai pasikeitusį Vašingtono toną L.Austinas pažadėjo, kad Vokietija „ir toliau bus svarbi [JAV] saugumo ir ekonominė partnerė ateinančiais metais“.
„Štai kodėl mūsų santykių su Vokietija stiprinimas yra pagrindinis J.Bideno ir [viceprezidentės Kamalos] Harris administracijos prioritetas“, – sakė jis.
