JAV žengė dar vieną žingsnį: J.Bidenas sutiko perduoti Ukrainai kasetinės amunicijos

Šis sprendimas priimtas kilus susirūpinimui dėl užsitęsusio Ukrainos kontrpuolimo proveržio ir Vakarų įprastinės artilerijos atsargų mažėjimo.

Teigiama, kad dabar Kongresas turi išimti šaudmenis iš esamų JAV gynybos rezervo atsargų.

„The Washington Post“ pažymėjo, kad šis žingsnis susijęs su JAV įstatymo, draudžiančio gaminti, naudoti ar perduoti kasetinius šaudmenis, kurių broko procentas didesnis nei 1 proc., apėjimu.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ paragino Rusiją ir Ukrainą liautis naudoti kasetinius šaudmenis ir paragino JAV jų netiekti. Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sukritikavo organizacijos poziciją ir apkaltino ją „bejėgiškumu, stuburo nebuvimu ir visišku amoralumu“.

Viena kasetinė amunicija paleidžia bombas, kurios gali užimti penkis kartus didesnį plotą nei įprastinė amunicija. Jos sudarytos iš dešimčių mažesnių bombų ir susprogdintos išsisklaido.

2010 m. buvo priimta kasetinių šaudmenų uždraudimo konvencija, kuria 123 valstybės uždraudė juos naudoti, gaminti ir kaupti atsargas, nes jie gali kelti pavojų civiliams gyventojams daugelį metų po karo veiksmų pabaigos. Tačiau JAV, Ukraina ir Rusija šio dokumento nepasirašė.

2022 m. pabaigoje CNN pranešė, kad Ukraina paprašė JAV aprūpinti ją kasetiniais šaudmenimis daugkartinio paleidimo raketų sistemomis ir artilerijos sviediniais, tačiau J.Bideno administracija nebuvo pasirengusi įvykdyti šio prašymo.

Vasarį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų sąjungininkus aprūpinti Ukrainą tokiais ginklais. Tačiau Vokietija šį prašymą sukritikavo.