Pažymima, kad po prezidento Joe Bideno susitikimo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ketvirtadienį, viskas atsidūrė Vašingtono rankose.
Žvalgybos išvados iš dalies gali padėti suprasti, kodėl J.Bidenui taip sunku priimti šį sprendimą ir parodyti, kokį vidinį spaudimą jis patyrė, tiek laiko atsisakydamas patenkinti V.Zelenskio prašymą.
Pasak JAV pareigūnų, vis dar neaišku, ką nuspręs J.Bidenas.
J.Bideno ir jo patarėjų kritikai sako, kad juos pernelyg lengvai įbaugino priešiška prezidento Vladimiro Putino retorika, ir teigia, kad toks laipsniškas administracijos požiūris į ukrainiečių apginklavimą jiems nepalankus mūšio lauke. Jų požiūrio šalininkai teigia, kad jis iš esmės padėjo išvengti smurtinio Rusijos atsako, nors tai jau gali būti nebesvarbu, pažymėjo „The New York Times“.
JAV žvalgybos vertinime aprašomi įvairūs galimi Rusijos atsako variantai, jei Vakarų sąjungininkės vis tik nuspręstų atlaisvinti apribojimus Ukrainai. Pasak vertinimo, V.Putino atsakas gali apimti veiksmus nuo intensyvesnių padegimų ir sabotažo veiksmų, nukreiptų prieš objektus Europoje, iki galimų mirtinų išpuolių prieš JAV ir Europos karines bazes.
Atsakys mirtina jėga
JAV pareigūnų teigimu, Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU. yra atsakinga už daugumą iki šiol Europoje įvykdytų sabotažo aktų.
„Jei V.Putinas nuspręs išplėsti šešėlinę kampaniją, atsakydamas į JAV ir Europos raketų panaudojimą Rusijoje, JAV pareigūnai mano, kad rusai, siekdami sumažinti platesnio konflikto riziką, ir toliau tai darys slapta, o ne rengs atvirus išpuolius prieš JAV ir Europos objektus bei bazes“, – pažymėjo „The New York Tmes“.
Tebelaukiant sprendimo dėl tolimojo nuotolio ginklų panaudojimo, V.Putino retorika buvo ypač karinga. Pasak straipsnio, kai kurie J.Bideno vyriausieji patarėjai tiki, kad Rusijos prezidentas greičiausiai atsakys mirtina jėga, jei sprendimas bus priimtas V.Zelenskio naudai.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai neatsakė į prašymą pakomentuoti šį vertinimą. Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro atstovė spaudai taip pat atsisakė komentuoti.
Jungtinės Valstijos ir jų koalicijos partneriai ukrainiečiams suteikė trijų tipų ilgojo nuotolio raketų sistemas – amerikiečių gamybos armijos taktines raketų sistemas, žinomas kaip ATACMS; Didžiojoje Britanijoje pagamintas raketas „Storm Shadow“ ir prancūzų tiekiamas raketas SCALP.
Kai kurias iš šių raketų ukrainiečiai jau panaudojo smūgiams į Rusijos karinius taikinius Krymo pusiasalyje ir aplink jį, kurį Maskva aneksavo 2014 m.
Spėjama, kad smūgiai Rusijai apsunkintų jos galimybes aprūpinti
savo pajėgas Ukrainos fronto linijose ir tai galėtų padėti ukrainiečiams sustabdyti Rusijos puolimą.
„Tai taip pat parodytų tvirtą Vakarų paramą Ukrainai tuo metu, kai jos perspektyvos mūšio lauke yra neaiškios“, – priduriama straipsnyje.
Tačiau JAV žvalgyba abejoja, kad net, jei ukrainiečiams būtų leista naudoti tolimojo nuotolio raketas, jie jų turėtų pakankamai, kad iš esmės pakeistų karo eigą.
Tikėtina, kad po pirmųjų smūgių rusai tikriausiai perkels šaudmenų sandėlius, vadavietes, atakos sraigtasparnius ir kitą mūšio laukui gyvybiškai svarbą techniką iš raketų veikimo zonos.
„J.Bideno nurodymu, JAV kariuomenė galėtų suteikti ukrainiečiams daugiau ATACMS. Tačiau pareigūnai teigia, kad JAV kariuomenė pati turi ribotas šių raketų atsargas ir turi turėti rezervą galimiems savo kariniams poreikiams“, – rašo „The New York Times“.