Nacionalinės žvalgybos strategijos ataskaitoje taip pat minimos tokios potencialios grėsmės, kaip Šiaurės Korėjos siekis turėti branduolinių ginklų, augantys kibernetiniai JAV priešininkų pajėgumai ir pasaulinis politinis nestabilumas.
Tokios ataskaitos skelbiamos kas ketverius metus. Naujausioje ataskaitoje, kurioje nurodomi prioritetai įvairioms JAV žvalgybininkų bendruomenės agentūroms, pažymima, kad Jungtinės Valstijos „susiduria su vis sudėtingesniu ir nepastovesniu pasauliu, kuriame grėsmės tampa vis įvairesnės ir susijusios tarpusavyje“.
Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas prie ataskaitos pridėtame laiške sako, kad JAV agentūros turi prisitaikyti reaguoti į „neramią ir sudėtingą“ aplinką.
„Susiduriame su reikšmingais aplinkos šalies viduje ir pasaulyje pasikeitimais, – rašė D.Coatsas. – Privalome būti pasirengę sutikti XXI amžiaus iššūkius ir atpažinti atsirandančias grėsmes bei galimybes.“
Pasak D.Coatso, žvalgybos bendruomenė privalo gerinti bendradarbiavimą tarp savo agentūrų ir skatinti daugiau inovacijų. Jis taip pat sakė, jog agentūros turi labiau stengtis didinti skaidrumą, kad didėtų visuomenės pasitikėjimas jų darbu.
Ataskaita: „Rusijos pastangos didinti savo įtaką ir autoritetą tikriausiai tęsis ir gali prieštarauti JAV tikslams bei prioritetams daugelyje regionų.“
Ataskaitoje grėsmės nereitinguojamos, bet pirmoji dalis yra skirta grėsmei, kurią kelia „tradiciniai priešininkai“, norintys pasinaudoti po Antrojo pasaulinio karo įsigaliojusios pasaulinės tvarkos susilpnėjimu ir Vakaruose stiprėjančiomis izoliacionistinėmis tendencijomis.
„Rusijos pastangos didinti savo įtaką ir autoritetą tikriausiai tęsis ir gali prieštarauti JAV tikslams bei prioritetams daugelyje regionų“, – sakoma ataskaitoje.
D.Coatsas pristatydamas strategiją kreipėsi į savo darbuotojus ir pažadėjo, kad žvalgybos bendruomenė nebus atkalbėta nuo „tiesos ieškojimo ir – kai randame tiesą – tiesos sakymo“.
Pasak D.Coatso, iš 17 agentūrų susidedanti žvalgybos bendruomenė planuoja dirbti skaidriau, kad pelnytų ir palaikytų politikos formuotojų bei Amerikos žmonių pasitikėjimą.
Aukšto rango žvalgybininkai strategijos pristatyme nekalbėjo apie prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, kuriais buvo atmestos žvalgybos išvados.
D.Trumpas yra išreiškęs nesiskaitymą su svarbiomis žvalgybos išvadomis dėl Rusijos įtakos 2016 metų rinkimams ir Saudo Arabijos vaidmens nužudant žurnalistą Jamalą Khashoggi.
Vienas nacionalinės žvalgybos direktoriaus aukšto rango pareigūnas sakė, kad didesnio skaidrumo siekimas yra dalis pastangų atkurti Amerikos žmonių pasitikėjimą po to, kai Edwardas Snowdenas 2013 metais paviešino slaptos JAV medžiagos apie Amerikos sekimo programas.
Žvalgybos aukšto rango pareigūnai per strategijos pristatymą su žurnalistais kalbėjosi išreiškę pageidavimą, kad jų pavardės nebūtų minimos.
2019 metų Nacionalinės žvalgybos strategijos ataskaitoje taip pat aptariamas Kinijos kariuomenės modernizavimas ir Pekino siekis vyrauti Ramiojo vandenyno regione.
Strategijoje pažymima, jog ir Kinija, ir Rusija toliau siekia ginklų prieš palydovus, kad galėtų silpninti JAV kariuomenę ir saugumą. Ataskaitoje taip pat sakoma, kad auga kibernetinių įsilaužimų grėsmė, nes vis daugiau priešininkų įsigyja technologijų, sudarančių sąlygas brautis į JAV kompiuterių sistemas.