Tai prisideda prie JAV vertinimų, kad už tai galėjo būti atsakinga ukrainiečių grupė, CNN sakė su žvalgyba susipažinę šaltiniai.
Tarp perimtų pokalbių yra kai kurių Ukrainos karinės ir žvalgybos biurokratijos atstovų, kurie spėja, kad operaciją vykdė Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos.
Šie pokalbiai kartu su kitais perimtais Rusijos pareigūnų pranešimais, kuriuose jie kaltina Ukrainą dėl išpuolio ir teiraujasi, kaip jis įvyko, paskatino JAV pareigūnus svarstyti galimybę, kad už gegužės 3 d. incidento stovi Ukrainos grupuotė.
Tą rytą du bepiločiai orlaiviai pakilo link Kremliaus Senato rūmų ir smogė į pastato viršų.
Tačiau JAV negalėjo padaryti galutinės išvados, kas už tai atsakingas, ir tik su nedideliu pasitikėjimu vertina, kad už incidento galėjo stovėti Ukrainos grupuotė, sakė pareigūnai.
Jie vis dar neturi galutinių įrodymų, kas paleido bepiločius orlaivius, o JAV pareigūnai tebemano, kad mažai tikėtina, jog aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnai, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, įsakė surengti ataką arba žinojo apie ją iš anksto.
Naujausiose JAV žvalgybos ataskaitose įvertinta, kad Rusijos pareigūnai spėliojo, kad už atakos stovi Ukraina, todėl pareigūnai mano, kad šis incidentas greičiausiai nebuvo valstybės remiama netikra operacija, kuria siekta suteikti Rusijai pretekstą toliau eskaluoti karą su Ukraina.
Kremlius, reaguodamas į išpuolį, taip pat atliko tam tikrų vidaus saugumo pakeitimų, sakė vienas su žvalgyba susipažinęs šaltinis, atsisakęs detalizuoti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po šio epizodo viešai pareiškė, kad miesto priešlėktuvinė gynyba bus sugriežtinta.
Kremliui smogę dronai atrodė maži, su palyginti nedideliu kroviniu, tikriausiai todėl jie nebuvo pastebėti Rusijos priešlėktuvinės gynybos, sakė CNN šaltiniai.
Taip pat neaišku, ar jų skrydžio nuotolis būtų pakankamas, kad būtų galima nuskraidinti iš Ukrainos į Maskvą.
V.Zelenskis neigė, kad už išpuolio slypi Ukraina
Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis neigė, kad už išpuolio stovėjo jo šalis.
„Rusija neturi jokių pergalių, apie kurias galėtų pranešti“, – sakė jis žurnalistams anksčiau šį mėnesį viešėdamas Helsinkyje (Suomija). „Dėl to [Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui] tenka daryti netikėtus žingsnius, pavyzdžiui, netikėtas dronų atakas.“
Po šio incidento Maskva paleido raketų bangą į Kyjivą, naudodama dronus su užrašais „Maskvai“ ir „Kremliui“, sakė Ukrainos kariškiai.
„Mes nepuolėme Putino, – pridūrė V. Zelenskis. Paliekame tai spręsti tribunolui“.
JAV pareigūnai nemano, kad tai buvo bandymas nužudyti V.Putiną. Plačiai žinoma, kad V.Putinas Kremliuje praleidžia nedaug laiko, ir incidento metu jo nebuvo pastate, sakė D.Peskovas.
Vis dar yra keletas galimybių, kurių JAV pareigūnai neatmetė, įskaitant tai, kad operaciją įvykdė nevalstybiniai Ukrainos ar Rusijos veikėjai Rusijos viduje. Tai galėtų būti V.Putinui simpatizuojantys rusai, tikėdamiesi sustiprinti paramą jam.
