JAV žvalgybininkai neabejoja: demokratų laiškus perėmė ir viešina rusai

JAV žvalgybos tarnybos Baltiesiems rūmams pranešė, kad yra „vis tikresnės“, jog laiškus ir dokumentus iš Demokratų nacionalinio komiteto (DNK) serverių pavogė būtent Rusijos vyriausybė, skelbia „The New York Times“.
Programišiai paviešino žurnalistų asmeninius duomenis
Rusijos programišiai perėmė demokratų laiškus / 123rf.com nuotr.

Tiesa, žvalgybos pareigūnai perspėjo dar nežinantys, ar elektroninis įsilaužimas į DNK kompiuterius buvo rusams tiesiog įprasta praktika, ar pastangų pakreipti JAV prezidento rinkimų kampaniją Kremliui palankaus respublikono Donaldo Trumpo naudai.

Elektroninius laiškus paskelbė organizacija „WikiLeaks“, kurios įkūrėjas Julianas Assange'as nė neslepia, kad tikisi pakenkti Hillary Clinton.

Iki šiol nėra tiksliai neaišku, kaip dokumentai pasiekė „WikiLeaks“, tačiau nemaža jų dalis buvo paskelbta jau anksčiau – pasidarbavo programišius „Guccifer 2.0“, vadinantis save rumunu, bet iš tiesų greičiausiai Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) agentas.

Žvalgybininkų išvados nesiskiria nuo privačių kibernetinio saugumo bendrovių tyrimų rezultatų, tad dabar Amerikos prezidentui Barackui Obama ir jo komandai iškilusi nemenka dilema: ar viešai apkaltinti Rusijos lyderio Vladimiro Putino režimą nešvariais darbais?

Vieši kaltinimai neabejotinai dar labiau pakenktų ir taip blogiems Vašingtono ir Maskvos santykiams. Kol kas B.Obama susilaiko.

„Scanpix“/AP nuotr./Barackas Obama
„Scanpix“/AP nuotr./Barackas Obama

„Viskas įmanoma. Jie (rusai, – red.) reguliariai bando daryti įtaką rinkimams Europoje“, – antradienį paklaustas apie galimybę, kad Rusijos agentai kišasi į rinkimų JAV kampaniją, sakė Amerikos prezidentas.

Vogti informaciją apie kitos valstybės politinį gyvenimą – nieko nauja. JAV tokius duomenis jau daug dešimtmečių siurbia ir iš sąjugininkų kaip Vokietija, ir iš priešininkų kaip Rusija.

Tačiau dokumentų skelbimas, kartais dar vadinamas jų „veponizacija“ („pavertimu ginklu“), – visai kas kita. H.Clinton štabas jau įspėjo, kad V.Putinas DNK laiškų paviešinimu siekia pakenkti buvusiai JAV valstybės sekretorei.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

H.Clinton padėjėjai taip pat kalba apie tai, kad V.Putinas nori padėti D.Trumpui, apie kurį yra draugiškai atsiliepęs, nugalėti. Bet jie pripažįsta, kad jokių įrodymų neturi – kol kas.

Mat net jei demokratų laiškus perėmė ir viešina rusai, tai dar nereiškia fakto, kad Maskvoje siekiama D.Trumpo pergalės. Tai – tik prielaida.

JAV žvalgybos tarnybos turi abejonių dėl to, ar Rusija bent jau tuo metu, kai programišiai įsibrovė į DNK serverius, turėjo konkrečių ketinimų padėti būtent D.Trumpui.

Kita vertus, buvusi galingos Nacionalinio saugumo agentūros teisininkė Susan Hennessey privačių kibernetinio saugumo kompanijų išvadas dėl įsibrovimo į DNK serverius pavadino „beveik nenuginčijamu įrodymu“, kad programišiai veikė Rusijos užsakymu.

„J.Assange'o grasinimas paskelbti dokumentus reiškia, kad dalyviai užsienyje nusikalstamais metodais daro įtaka rinkimams. Tai yra problema“, – rašė S.Hennessey.

Tačiau JAV žvalgybos tarnybos, anot „The New York Times“, turi abejonių dėl to, ar Rusija bent jau tuo metu, kai programišiai įsibrovė į DNK serverius, turėjo konkrečių ketinimų padėti būtent D.Trumpui.

Visų pirma todėl, kad praėjusiais metais, kai pirmąkart įsibrauta į kompiuterius, D.Trumpo šansai laimėti respublikonų nominaciją buvo laikyti kone nuliniais.

Visgi H.Clinton palanku tai, kad apie Rusijos pėdsaką dabar kalba visa Amerika. Kad rusai įlindo į DNK serverius, pranešė net JAV konservatorius paprastai be išlygų palaikanti televizija „Fox News“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis