Istorijos knygose tikrai nebus rašoma, kad D.Trumpo pergalę nulėmė jaunesni JAV rinkėjai. Atvirkščiai, jaunimas didele dauguma balsavo už H.Clinton.
Tačiau tokie rinkėjai taip pat gana dažnai – tikrai dažniau nei anksčiau – rinkosi trečiųjų partių kandidatus arba į biuletenį įrašydavo sąraše net nesančių favoritų pavardes. Skaičiuojama, kad beveik 10 proc. 18-34 metų rinkėjų balsavo už libertarą Gary Johnsoną arba žaliąją Jill Stein.
55 proc. visų jauniausių – 18-29 metų rinkėjų balsavo už H.Clinton. Už D.Trumpą – 37 proc. Etninių mažumų atstovai demokratę palaikė ryžtingiausiai.
Tiesa, tarpu baltieji tūkstantmečio kartos rinkėjai balsavo už D.Trumpą (48 proc. prieš 43 proc.).
Ir tai, ir faktas, kad daugiau anksčiau jaunų amerikiečių rinkosi trečiųjų partijų kandidatus, buvo viena priežasčių, kodėl nugalėjo D.Trumpas.
Nors tūkstantmečio kartos rinkėjai – 18-34 metų amerikiečiai – jau yra didžiausia rinkėjų grupė JAV, jie sudarė vos 19 proc. visų balsavusių piliečių.
Beveik 9 proc. tūkstantmečio kartos rinkėjų šiais metais balsavo už G.Johnsoną ar J.Stein, nors 2012-aisiais tokių jaunų amerikiečių buvo tik 3 proc. Tai greičiausiai nulėmė faktas, kad ir D.Trumpas, ir H.Clinton išsiskyrė nepopuliarumu.
Ir nors tūkstantmečio kartos rinkėjai – 18-34 metų amerikiečiai – jau yra didžiausia rinkėjų grupė JAV, jie sudarė vos 19 proc. visų balsavusių piliečių.
H.Clinton nepalankiausia buvo tai, kad millennials balsų neužteko pergalei svyruojančiose valstijose. Pavyzdžiui, itin svarbioje Floridoje už D.Trumpą balsavo tik 35 proc. 18-29 metų rinkėjų, o už H.Clinton – net 57 proc.
Šiaurės Karolinoje H.Clinton surinko net 60 proc. šios amžiaus grupės atstovų balsų, o D.Trumpas – tik 36 proc.
Kitaip tariant, jei šiuose prezidento rinkimuose būtų balsavę tik tūkstantmečio kartos rinkėjai, H.Clinton būtų surinkusi net 473 rinkikų balsus, o D.Trumpas – vos 32.
