„Turime būti pasiruošę iki milijono pabėgėlių bangai. Žmonės būtų tikri pabėgėliai ir jiems būtų padedama. Pagal Ženevos konvenciją Lenkija šiuos žmones saugotų“, – Lenkijos radijui šią savaitę pareiškė šalies vidaus reikalų viceministras Maciejus Wąsikas.
Ukraina taip pat ribojasi su kitomis ES šalimis narėmis – Rumunija, Slovakija, Vengrija. Tačiau artimiausi santykiai – su Lenkija.
Tiesa, kaip rašo „Politico“, yra abejonių, ar Lenkija gebėtų susitvarkyti su dideliu pabėgėlių skaičiumi. Pernai Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka sugebėjo įplieksti Lenkijoje politinę ir humanitarinę krizę, kai pasiuntė kelis tūkstančius migrantus iš Vidurinių Rytų sienos su ES šalimis Lenkija ir Lietuva link.
Abiejų šalių pasieniečiai netrukus ėmėsi migrantų išstūmimo taktikos. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad tokiais veiksmais buvo pažeista migrantų teisė prašyti prieglobsčio.
Vis dėlto krizė Ukrainoje būtų visai kitokia. Ukrainos piliečiai gali patekti į ES šalis be vizų, be to, šalis ribojasi su Bendrija – tai reiškia, kad Lenkijos pareigūnai negalės teigti, jog pabėgėliai turėtų kitur ieškotis prieglobsčio.
Lenkijos vidaus reikalų ministerija „Politico“ pranešė, kad „nuolat stebi situaciją, susijusią su krize prie Ukrainos ir Rusijos sienos“. Be to, esą jau skaičiuojama, kiek vietų parengta Užsieniečių priėmimo centruose.
Kol kas tokiuose centruose vietų tėra vos kiek daugiau nei 2 tūkstančiai. Dar 2,3 tūkst. žmonių galėtų priimti pasieniečiai. Akivaizdu, kad vietų rimto konflikto atveju neužtektų.
„Sakyti, kad Lenkija padės milijonui nuo karo bėgsiančių žmonių, yra tiesiog neatsakinga“, – sako Agnieszka Kosowicz, vadovaujanti nevyriausybiniam Lenkijos migracijos forumui.
Šalyje jau gyvena daugiau nei milijonas ukrainiečių, kurie čia yra atvykę dirbti geriau apmokamų darbų ir jau yra įsitvirtinę visuomenėje. Bet buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje Janas Pieklo įspėja, kad šalis vargiai susitvarkyti su staigiu šimtų tūkstančių žmonių antplūdžiu.
„Lenkijos vyriausybė supranta ar turėtų suprasti, kad krizė būtų visai kitokia. Tai bus banga persigandusių žmonių, kurie bandys rasti saugią vietą, o ne migracija ieškant darbo ilgesnį laiką, kai žmonės geba savimi pasirūpinti. Lenkijai reikės pagalbos“, – tvirtino J.Pieklo.
O patirties nedaug. Lenkijos biuras užsieniečiams skelbia, kad per pirmuosius devynis 2021 metų mėnesius vos 5,2 tūkst. žmonių pasiprašė tarptautinės apsaugos, daugiausia – baltarusiai ir afganistaniečiai. Tarp šių žmonių buvo tik 200 ukrainiečių.
„Baltarusijos pasienio krizės atveju kalbėjome „tik“ apie kelis tūkstančius žmonių, bet Lenkija, net palaikoma ES, negalėjo tinkamai susitvarkyti su situacija. Tai nėra geras ženklas svarstant apie blogiausią scenarijų Ukrainoje“, – įspėjo „Human Rights Watch“ atstovas Andrew Stroehleinas.
Tiesa, padėti pasirengusi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra – jei tik Varšuva į ją kreipsis.
Lenkijos dešiniųjų vyriausybė lyg tyčia nuosekliai jau daug metų atmeta idėją, kad ES šalys turėtų dalintis prieglobsčio prašytojais. To reikalauja tokios su atvykėlių srautais sunkiai susidorojančios valstybės kaip Graikija ir Italija.
