Jei Rusija įsiveržtų į Europą: „Newsweek“ sumodeliavo galimas Trečiojo pasaulinio karo fronto linijas

Leidinys primena, kaip Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius 2024 m. birželį duodamas interviu sakė, kad Vladimiras Putinas „gali užpulti net NATO šalį“, o Bundestage pareiškė, kad „turime būti pasirengę karui iki 2029 m.“. Lapkritį Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlis pakartojo mintį, kad Maskva „ruošiasi karui su Vakarais“.

„Nėra abejonių, kad V.Putinas ir toliau agresyviai sieks įgyvendinti savo interesus Europoje, ypač Rytų Europoje“, – „Newsweek“ sakė politikos mokslų profesorius Williamas Mackas. Jis pridūrė, kad V.Putinas „stengsis pasinaudoti bet kokiu plyšiu, kad padidintų Rusijos įtaką regione“.

Leidinyje teigiama, kad nerimaujama dėl būsimų V.Putino imperinių ambicijų už Ukrainos ir NATO rytinio flango šalių ribų.

Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas Oskaras Bolinas sakė, kad „karas gali ateiti į Švediją“. Šalies kariuomenės vyriausiasis vadas Mikaelis Bidenas perspėjo, kad švedai turėtų „psichologiškai pasirengti“ konfliktui.

Vienas frontas eitų ties siena su Suomija

Pagal vieną iš „Newsweek“ žemėlapių, galimas frontas galėtų būti NATO šiaurės rytų flangas, į kurį įeina apie 1336 km ilgio Rusijos siena su Suomija. Leidinys primena, kad Suomija prie Aljanso prisijungė 2023 m. ir apkaltino Maskvą kurstant migracijos krizę jos pasienyje.

Generolas leitenantas Jürgenas Joachimas von Sandrartas, buvęs NATO daugianacionalinio korpuso vadovas, anksčiau leidiniui sakė, kad Maskva turi „keletą galimybių“ išbandyti aljanso sanglaudą, įskaitant „ribotą žemės užgrobimą“.

„Kai galvojame apie galimus konfliktus ateityje, Baltijos šalys yra svarbus NATO atgrasomosios galios išbandymas. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvena daug rusų, o tai paprastai būna svarbus motyvuojantis veiksnys V.Putino intervencionizmui“, – „Newsweek“ aiškino Williamas Mackas.

Lietuva įrengė „drakono dantis“ pasienyje su Rusija

Laurynas Kasčiūnas/ „Facebook“/„Drakono dantys“ ant tilto tarp Lietuvos ir Kaliningrado

Leidinys primena, kad vasario mėnesį Estijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, jog NATO „per ateinantį dešimtmetį gali susidurti su didžiule sovietinio stiliaus armija“, jei Maskva reformuos savo kariuomenę. Kaimyninė Lietuva netoli Rusijos eksklavo Kaliningrado įrengė prieštankines betonines piramides, vadinamas „drakono dantimis“.

Leidinyje pateiktame žemėlapyje matyti, kad Suvalkų koridorius gali tapti pirmuoju Rusijos ir NATO sąlyčio tašku. Jis skiria Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos. Jame yra tūkstančiai Rusijos kariškių, modernūs naikintuvai ir branduoliniai ginklai, be to, tai vienintelė kelių ir geležinkelių jungtis tarp Lenkijos ir Vidurio Europos bei Baltijos šalių.

Atsižvelgdamos į šią grėsmę, Estija ir Latvija, turinčios bendrą sieną su Rusija, sausio mėn. pasirašė susitarimą su Lietuva dėl sausumos sienų stiprinimo, kuris yra Baltijos gynybos linijos dalis, primena „Newsweek“.

Straipsnyje minima, kad praėjusį mėnesį Vokietijos Rostoko uostamiestyje buvo atidarytas Baltijos šalių operatyvinių pajėgų vadavietės centras Baltijos jūroje, kuriuo siekiama sustiprinti NATO kontrolę Baltijos jūroje.

Taikinys – ir NATO nepriklausančios šalys, kuriose gyvena rusų

Be to, „Newsweek“ pažymi, kad, nepaisant su Rusija besiribojančių šalių susirūpinimo, V.Putinas, tikėtina, nesileis atgrasomas NATO ir „savo karinę avantiūrą sutelks į NATO nepriklausančias valstybes, kuriose gyvena nemažai rusų“.

Leidinys primena, kad Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Maskvą kišimusi į rinkimus ir išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos įtakos buvusiai sovietinei respublikai, kurios dalis yra separatistinė Padniestrė, kurioje dislokuoti Rusijos kariai.

Rusijos vadas Rustamas Minekajevas 2022 m. balandį pareiškė, kad Maskva nori sukurti koridorių per pietų Ukrainą į Padniestrę, todėl kilo klausimų dėl šio regiono vaidmens V.Putino planuose.

Kitos Europos dalys taip pat gali būti pažeidžiamos Rusijos agresijos, rašo „Newsweek“, cituodamas į atsargą išėjusį JAV kontradmirolą Marką Montgomery, kuris teigė, kad Rusijos įtaka konfliktams Sakartvele ir Serbijoje gali padidėti.

Spaudžia Sakartvelą ir Serbiją

M.Montgomery teigė, kad V.Putinas „pradėjo daryti didesnę įtaką Serbijai... ir Serbų Respublikai (serbiška Bosnijos dalis – red. past.)“, taip pat „stipriai spaudžia“ Sakartvelą, kur tęsiasi protestai prieš prorusišką valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“.

„Newsweek“ žemėlapyje taip pat matyti galimos komplikacijos NATO narei Turkijai, kuri ribojasi su Sakartvelu, kur du separatistiniai regionai po trumpo karo su Rusija 2008 m. paskelbė nepriklausomybę.