„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Jeilio gydytojas ragina nevengti ligoninių: kur dingo visi širdies smūgiai?

Jei ne COVID-19 infekcija, daugelyje ligoninių būtų neįprastai tylu, sako Jeilio-Niu Heiveno ligoninėje JAV dirbantis Jeilio universiteto medicinos profesorius Harlanas Krumholzas. Jis ir kiti specialistai klausia: kur dingo visi infarktai ir širdies smūgiai? Ligoninėse tokių pacientų kaip niekada mažai.
JAV medikai
JAV medikai / „Scanpix“ nuotr.

H.Krumholzas „The New York Times“ rašo, kad Jeilio-Niu Heiveno ligoninėje šiuo metu slaugomi beveik 300 žmonių, užsikrėtusių COVID-19. Šių pacientų skaičius auga.

„Tačiau mūsų ligoninė nėra perpildyta, nes smarkiai sumažėjo įprastinių pacientų tipų srautas. Normalesniais laikais niekada nėra buvę tiek tuščių lovų“, – teigia medikas.

Srautai smarkiai sumažėjo

Dar iki naujojo koronaviruso pandemijos pradžios Jeilio-Niu Heiveno ligoninėje būdavo dienų, kai pacientai turėdavo laukti paguldyti koridoriuose, kol atsilaisvins vietų bendruosiuose ar net intensyvios priežiūros skyriuose.

Esą paprastai žmonės kuo greičiau siunčiami namo – kai tik leidžia jų sveikatos būklė. Mat lovų reikia tiems, kurie laukia. Dabar, prasidėjus krizei, paklausos ir pasiūlos santykis pasikeitė iš esmės.

Vietų ligoninėje daugiau iš dalies dėl to, kad kai kurie veiksmai buvo suplanuoti iš anksto. Pavyzdžiui, buvo atšauktas iš anksto suplanuotos, neskubios operacijos, be to, žmonėms padedama telemedicinos pagalba, nors aišku, šios paslaugos skirtos stabilios būklės asmenims.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV medikai
AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV medikai

„Labiausiai vis dėlto stebina tai, kad daugybės nepaprastųjų atvejų tiesiog nebeliko. Medikai, kurie visada pasiruošę lėkti ir gelbėti žmones, patyrusius širdies smūgį ar infarktą, sėdi be darbo – ir ne tik mano ligoninėje“, – pasakoja H.Krumholzas.

Reiktų kalbėti ne vien apie širdies smūgius ir infarktus. Gydytojai iš viso pasaulio teigia, kad sumažėjo operacijų asmenims, kuriems diagnozuotas ūminis apendicitas ar ūminis tulžies pūslės uždegimas.

Kiti kardiologai jam prasitarė, kad sumažėjo asmenų, kurie kreipiasi dėl konsultacijos, o neformali kardiologų bendruomenės internete apklausa „Twitter“ parodė, kad į ligonines priimama 40–60 proc. mažiau nei įprastai širdies smūgius patyrusių pacientų, o kai kur srautai sumažėjo dar labiau.

Be to, šis fenomenas stebimas ne tik JAV. Ispanijoje paskutiniąją kovo savaitę buvo atlikta 40 proc. mažiau skubių procedūrų, susijusių su širdies smūgiais.

Galiausiai reiktų kalbėti ne vien apie širdies smūgius ir infarktus. Gydytojai iš viso pasaulio teigia, kad sumažėjo operacijų asmenims, kuriems diagnozuotas ūminis apendicitas ar ūminis tulžies pūslės uždegimas.

Mažiau dirgiklių?

Didžiausią nerimą keliantis galimas tokių duomenų paaiškinimas – kad žmonės renkasi likti namie ir kentėti. Jie nenori keliauti į ligonines, kurios yra tapusios naujojo koronaviruso židiniais – galimybė užsikrėsti tikrai didesnė nei tūnant namuose.

„Ši teorija teigia, kad COVID-19 žmonėms jau įskiepijo baimę vykti į apžiūrą. Todėl net asmenys, susidūrę su skubiai spręstinomis problemomis, nesiryžta prašyti pagalbos. O jei vėliau pasiryžta kreiptis į medikus, jų būklė dažnai būna jau labai pablogėjusi“, – rašo H.Krumholzas.

Žmonės renkasi likti namie ir kentėti. Jie nenori keliauti į ligonines, kurios yra tapusios naujojo koronaviruso židiniais – galimybė užsikrėsti tikrai didesnė nei tūnant namuose.

Honkongo medikai jau yra skelbę, kad padaugėjo pacientų, kurie į ligoninę atvyksta per vėlai. Esą buvo atvejų, kai padėti žmogui visapusiškai pasveikti jau sunku.

Tiesa, yra ir kitų įmanomų paaiškinimų, kodėl ligoninėse mažiau įprastų pacientų. Masinės socialinės izoliacijos metu bendraujame, valgome, judame visai kitaip, tad galbūt mažiau ir dirgiklių, nulemiančių širdies smūgius ir infarktus.

Pavyzdžiui, šiuo metu tikriausiai mažiau persivalgymo ar piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, tikrai mažiau didžiulio darbo krūvio. Anot H.Krumholzo, ši teorija, nors ir verta dėmesio, vis tiek nepaaiškina tokių dramatiškų pokyčių pacientų srautuose.

„Scanpix“ nuotr./JAV medikai
„Scanpix“ nuotr./JAV medikai

„Iš tiesų mes manėme, kad šiuo laikotarpiu fiksuosime daugiau širdies smūgių – kvėpavimo takų infekcijos paprastai didina jų galimybę. Jei infekcijos nesenos, infarkto ar širdies smūgio galimybė padidėja dvigubai“, – pastebi medikas.

Anot jo, rizika pradeda didėti netrukus po to, kai ima vystytis kvėpavimo takų infekcija, todėl bent jau teoriškai širdies smūgių ir infarktų dabar turėtų būti daugiau. Medikai žmones ragina kasmet skiepytis nuo gripo būtent dėl to, kad taip saugoma ir širdis.

Ragina neatidėlioti vizitų

Negana to, šiomis savaitėmis tikrai daug streso. Depresija, neviltis ir pastovus nerimas, nuojauta, kad pandemija dar labiau įsisiautės – visa tai irgi dvigubai didina širdies problemų tikimybę.

Streso lygį, žinoma, didina ir įvesti viešojo gyvenimo apribojimai – tarkime, dėl ekonomikos sustabdymo auganti nežinia dėl darbo. H.Krumholzas primena, kad šiuo metu turime reikalą su globaliniu stresu, paprastai jaučiamu po žemės drebėjimų ar didelių teroristinių išpuolių.

„Scanpix“/AP nuotr./Ištuštėjęs Niujorkas
„Scanpix“/AP nuotr./Ištuštėjęs Niujorkas

Galiausiai širdžiai pakenkia ir pati COVID-19 infekcija. Dėl to pacientų irgi turėtų būti daugiau – bet nėra.

H.Krumholzas: kovodami su koronavirusu, turime kovoti ir su įsivaizdavimu, kad visi kiti, kurie nėra juo užsikrėtę, turi vengti ligoninių.

Ekspertai, žinoma, dar analizuoja informaciją, bet H.Krumholzas žmones ragina: „Neatidėkite vizitų pas gydytojus. Jei dėl pandemijos baimės lauksite ir vengsite ligoninės, mirtingumo lygis smarkiai pralenks rodiklius, susijusius su užsikrėtusiaisiais virusu.“

Profesoriaus teigimu, visuomenė turi suvokti, kad ligoninės turi pajėgumų padėti ne tik COVID-19 infekcijos kamuojamiems, bet ir kitų problemų turintiems žmonėms.

„Taip, mes stengiamės, kad ligoninėje būtų kuo mažiau žmonių, bet galime saugiai padėti ir asmenims, kurie nėra užsikrėtę naujuoju koronavirusu – turime kaukių, kitos apsauginės įrangos. Reikalingos pagalbos vengimas toks pats grėsmingas kaip šis virusas.

Kovodami su koronavirusu, turime kovoti ir su įsivaizdavimu, kad visi kiti, kurie nėra juo užsikrėtę, turi vengti ligoninių“, – rašo H.Krumholzas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs