Įtampa regione smarkiai padidėjo praėjusį savaitgalį, kai bepilotėmis skraidyklėmis buvo atakuoti naftos gavybos įrenginiai Saudo Arabijoje. Dėl šių atakų naftos gavyba karalystėje sumažėjo per pusę, o energetikos rinkose nusirito panikos bangos.
Irano remiami husiai prisiėmė atsakomybę už išpuolius, tačiau Rijado sąjungininkas Vašingtonas pasmerkė dėl jų apkaltino Teheraną, pasmerkė atakas kaip „karo veiksmą“ ir paskelbė Iranui naujų sankcijų.
Aukščiausiosios husių politinės tarybos lyderis Mehdi al Mashatas kalboje, skirtoje 2014-aisiais įvykusio Sanos užėmimo metinių minėjimui, paskelbė, kad „nutraukiamos visos atakos prieš Saudo Arabijos teritoriją“.
Anot sukilėlių televizijos kanalo „al Masirah“, husių lyderis tikisi, kad „į šį gestą bus atsakyta stipresniu gestu“ iš Saudo Arabijos pusės.
„Karas nenaudingas niekieno interesams“, – pridūrė jis.
Konfliktas Jemene jau pražudė dešimtis tūkstančių žmonių, daugiausiai civilių. Dar milijonai buvo atsidūrė ties bado riba, šalyje išsivysčius, pasak Jungtinių Tautų, giliausiai dabartinei humanitarinei krizei pasaulyje.
„Jemeno kraujas“
Pasak Mehdi al Mashato, husių taikos iniciatyva skirta „pasiekti taiką rimtomis derybomis, kad būtų sudarytas visapusis, nei vienų neišskiriantis nacionalinis susitaikymas“.
Jis pridūrė, kad pagrindinis tikslas yra „išsaugoti Jemeno kraują ir pasiekti bendrą susitaikymą“.
Sukilėliai raginami „sustabdyti visas atakas dronais, balistinėmis raketomis ir kitomis priemonėmis Saudo Arabijos teritorijoje“.
M.al Mashatas taip pat paragino atidaryti Sanos tarptautinį oro uostą ir suteikti prieigą prie Jemeno Chudaidos uosto, esančio prie Raudonosios jūros – svarbių vartų importui ir humanitarinei pagalbai.
Šis pranešimas smarkiai skiriasi nuo ankstesnių husių teiginių – dar penktadienio rytą husiai apkaltino Saudo Arabiją ir jos sąjungininkes pažeidus trapias paliaubas dėl Chudaidos ir smogus keturiems sukilėlių taikiniams šiaurinėje uostamiesčio dalyje.
Husiai kovoja su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kuri 2015 metais parėmė šalies tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę.
Iranas neigia JAV ir Saudo Arabijos kaltinimus dėl pagalbos husiams ginklais.
Sukilėliai pastaraisiais mėnesiais ne kartą nusitaikė į svarbią Saudo Arabijos infrastruktūrą.
Rugsėjo 14 dieną buvo surengtos atakos bepilotėmis skraidyklėmis prieš du valstybinės milžinės „Saudi Aramco“ objektus rytinėje Saudo Arabijos dalyje, o dėl padarytos žalos pasaulinės naftos atsargos sumažėjo 6 procentais.
Tai buvo trečias naftos milžinės infrastruktūros užpuolimas per penkis mėnesius. Husiai prisiėmė atsakomybę ir už atakas gegužę ir rugpjūtį.
Saudo Arabija iki šiol tiesiogiai neapkaltino nė vienos šalies dėl praėjusio šeštadienio išpuolių, tačiau pranešė, kad institucijos pradėjo tyrimą kaltininkams nustatyti.
Teheranas neigia atsakomybę už išpuolius prieš Saudo Arabijai svarbios naftos pramonės infrastruktūrą, pagrasinęs „visaapimančiu karu“, jei Vašingtonas ar Rijadas imsis atsakomųjų priemonių.
Šie žodžiai sukėlė neprognozuojamo eskalavimo riziką neramumų varginame regione, kuriame Saudo Arabija ir Iranas ne vieną dešimtmetį kovoja dėl dominavimo.
