Jemeno naujienų agentūra SABA, nuo 2015-ųjų kontroliuojama husių, save oficialiai vadinančių „Ansar Allah“ (liet. Dievo padėjėjų) judėjimu, liepos 19 dieną išplatino pranešimą.
Jame husių lyderis Mahdi al Mashatas pareiškė besikreipiantis į Rusiją ir asmeniškai į V.Putiną tikėdamasis, kad jis, „pasinaudodamas savo tarptautine įtaka, sustabdys prieš Jemeną nukreiptą arabų aljanso – Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) – agresiją“.
M.al Mashatas teigė, kad ši agresija niekaip nepateisinama ir prieštarauja Jungtinių Tautų (JT) chartijai. Jis pabrėžė jūros ir oro blokadą, „dėl kurios kenčia milijonai jemeniečių“.
Liepos 23 d. su tokiu pat prašymu husiai kreipėsi ir į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
Karo ištakos
Šioje Vidurio Rytų valstybėje, kuri iki 1990-ųjų buvo susiskaldžiusi į dvi dalis – Šiaurės ir Pietų Jemeną – nesutarimai dėl vyriausybės kontrolės įsižiebė 2015 m.
Tuomet sostinę Saną kontroliuojantys husiai kartu su buvusiam prezidentui Ali Abdullah Salehui lojaliais sąjungininkais kovojo prieš Mansuro Hadi vyriausybės pajėgas, valdančias Adeno miestą.
Be to, į konfliktą įsitraukė ir tokios radikalių islamistų grupuotės kaip „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, šalyje siautėja nusikalstamos grupuotės.
Husiai per trejus konflikto metus atkakliai gynėsi ir net paleido balistines raketas į Saudo Arabijos teritoriją.
Vis dėlto birželio 13 dieną tarptautinė koalicija pradėjo operaciją „Auksinė pergalė“ – siekia užimti husiams strategiškai itin svarbų Chudeidos miestą.
Operaciją pradėjusi koalicija nepaisė JT įspėjimų apie gresiančią didžiulę humanitarę katastrofą.
Pastarosiomis dienomis husiai, nepaisydami stipraus pasipriešinimo, atsiėmė miesto oro uosto kontrolę, dabar mūšiai vyksta gyvenamuosiuose kvartaluose ir netoli uosto prieplaukos bei sandėlių.
Šiuo metu Jemeno teritorija padalinta į kelis anklavus, einančius iš rankų į rankas, o kartais visai nekontroliuojamus.
Tiesa, didžiąją dalį šalies kontroliuoja husiai, kurių būstinė įsikūrusi Sados mieste. Šiuo metu oficialiai Jemenui pasaulyje ir JT atstovauja M.Hadi vyriausybė.
Nors Jemenas neturi daug naftos ir gamtinių išteklių, yra įsikūręs strategiškai patogioje vietoje: turi siaurą priėjimą prie Raudonosios jūros ir Indijos vandenyno, yra įsikūręs tarp Azijos bei Afrikos.
Anot ekspertų, ši teritorija tapo viena iš tarptautinės karinės-politinės konfrontacijos Vidurio Rytuose, į kurią įsitraukė šiitiškas Iranas ir sunitų Saudo Arabija bei jos sąjungininkės, zonų.
Pavyzdžiui, balandį JAE pajėgos okupavo didelę Jemenui priklausančią, Indijos vandenyne plytinčią Sokotros salą: baiminosi, kad Iranas tai padarys anksčiau.
Maskvos įsitraukimu suinteresuoti visi
Politologas Kirilas Semenovas „Laisvosios Europos radijui“ teigė, kad Jemene, ypač pietinėje jo dalyje, dar puikiai prisimenami laikai, kai šalis buvo Sovietų Sąjungos (SS) sąjungininkė.
Tuo tarpu šiauriečiai prisimena septintąjį dešimtmetį, kai Egipto pajėgos su SS pagalba padėjo nuversti karalių.
Anot K.Semenovo, Jemene egzistuoja bendras suvokimas, esą Rusija vadovauja jėgoms, atstovaujančioms „antiimperialistiniam blokui“.
Be to, negalima ignoruoti fakto, kad husiai remia Basharo al Assado režimą Sirijoje ir mato jį kaip ideologinį sąjungininką priešinantis sunitų šalių – Saudo Arabijos ir JAE – blokui.
Politologas tikino, kad todėl husiai Rusiją mato bent jau kaip tarpininkę, kuri gali padėti ginti jų interesus.
Tiesa, jis pridūrė, kad pastaruoju metu Maskvos ir husių santykiai šiek tiek pablogėjo. Tai įvyko po to, kai Jemeno sukilėliai nužudė buvusį šalies prezidentą Ali Abdullah Salehą, kuris keletą dešimtmečių palaikė ryšius su Rusija.
Pastarasis buvo husių sąjungininkas, tačiau vėliau nusprendė šiek tiek „pakeisti kryptį“ ir sudaryti taikos susitarimą su koalicija.
K.Semenovas pažymėjo, kad labai svarbu ir tai, jog Maskvos, kaip tarpininkės, vaidmeniu yra suinteresuoti ne tik husiai, bet ir Saudo Arabija bei JAE.
Nestiprūs Irano ir husių ryšiai
Pasak politologo, Saudo Arabija ir JAE mano, kad mainais už nesikišimą į Sirijos konfliktą ar mažinamą paramą Sirijos opozicijai ir pastaruoju metu šiek tiek palankesnį požiūrį į B.al Assado režimą, jos turėtų iš Maskvos sulaukti didesnio palaikymo savo veiksmams Jemene.
Eksperto teigimu, daug kas tiki, kad jei jau Rusija sugrįžo į Vidurio Rytus, tegu grįžta ne tik į Siriją, bet ir prisideda prie Jemeno krizės išsprendimo. Tiesa, tikimasi, kad Maskva palaikys Saudo Arabijos ir JAE interesus.
K.Semenovo manymu, Maskvą įsitraukimo į Jemeno krizę galimybė taip pat domina. Įmanoma, kad jei šioje Vidurio Rytų valstybėje bus sukurta tam tikra nauja vieninga nacionalinė vyriausybė, čia kažkokiu būdu įsitvirtins Rusija.
Vis dėlto dabar situacija – sudėtinga, o A.A.Saleho šalininkai, su kuriais Maskva anksčiau mezgė dialogą, palaiko JAE ir saudo arabus.
A.A.Saleho sūnus gyvena JAE, o husių nužudyto buvusio prezidento sūnėnas Tareqas Salehas asmeniškai vadovauja pajėgoms, puolančioms Chudeidą.
Pasak K.Semenovo, čia Maskvai atsiranda didelio manevro galimybė.
Politologas primena, kad nors husiai ir Saudo Arabija kariauja, Rijadas neketina sunaikinti Jemeno sukilėlių. Iš pradžių Saudo Arabijos pozicija buvo tokia: husiai Jemene gali likti kaip politinė jėga, tačiau negali būti valdžioje.
Dabar Rijadas pasiruošęs jiems suteikti vietų vyriausybėje mainais už pergalę ir teisėtos valdžios, t. y. Mansuro Hadi administracijos, atkūrimą.
K.Semenovas teigė, kad Saudo Arabijos atstovai keletą kartą sakė neketinantys sunaikinti husių. Jie tikino, esą norisi to ar ne, husiai – jų kaimynai, kurie jau įsitvirtino Jemene, ir kuriuos palaiko gyventojai.
Todėl Rijadas mano turįs juos pripažinti ir su jais skaitytis.
Anot politologo, Saudo Arabija ir jos sąjungininkės teigia, kad kovodamos su husiais, jos iš tiesų kovoja su Irano ekspansija Arabijos pusiasalyje.
Ekspertas tikino, kad Teheranui tai – labai patogu, kadangi Iranas Jemeno kare praranda labai mažai. Žinoma, jis padeda husiams, tačiau ta pagalba nėra žymi.
K.Semenovas įsitikinęs, kad husiai gerokai mažiau susiję su Teheranu nei Saudo Arabija bando pavaizduoti. Juk husiai – vietinės pajėgos.
Nors jie turi šiek tiek panašumų su Teherano režimu, husiai yra savarankiški veikėjai – priešingai nei Libano „Hezbollah“ ir panašios prochomeinistiškos struktūros, kurias Iranas įtvirtino visame regione.
Husiai sprendžia tam tikrus uždavinius, kurie nėra nukreipti į visišką chomeinizmo – Irano Islamo Respublikos įkūrimo ideologijos – idėjos ir šiitų revoliucijos palaikymą.
