NATO vadovas pranešė, kad maksimalus Rusijos misijos Aljanse dydis bus sumažintas trečdaliu – nuo 30 iki 20 darbuotojų.
Tokių priemonių imtasi reaguojant į rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste kovo 4 dieną.
„Šiandien atėmiau akreditaciją iš septynių Rusijos misijos NATO darbuotojų. Taip pat nepatenkinsiu dar trijų prašymų suteikti akreditaciją“, – sakė J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją Briuselyje.
„Tai nusiųs aiškią žinią Rusijai, kad jų nepriimtinas elgesio modelis turi kainą ir pasekmių“, – pridūrė buvęs Norvegijos premjeras.
Aljanso sprendimas dar labiau padidino spaudimą Maskvai. 24 šalys, tarp jų 17 Europos Sąjungos narių, išsiuntė daugiau kaip 100 Rusijos diplomatų dėl pasikėsinimo į Skripalių gyvybes.
Londonas tvirtina, kad prieš Skripalius buvo panaudota Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“. Maskva kategoriškai neigia prisidėjusi prie apnuodijimo.
J.Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija „neįvertino NATO sąjungininkių vienybės“, ir pridūrė, kad masinis diplomatų išsiuntimas turės reikšmingo poveikio Rusijos veiklai.
„(Išsiuntimų) praktinė reikšmė bus sumažėjusios Rusijos galimybės vykdyti žvalgybą NATO šalyse ir tose valstybėse, iš kurių jie (diplomatai) išsiunčiami“, – teigė Aljanso vadovas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Aljansas, bendraudamas su Maskva, ir toliau vykdys savo „dviejų krypčių priemones – stiprią gynybą ir atvirumą dialogui“. Anksčiau šį mėnesį J.Stoltenbergas yra sakęs, kad nenori naujo Šaltojo karo su Rusija.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino Vašingtoną „milžinišku spaudimu“, kad pasiektų masinį ir koordinuotą tarptautinės bendruomenės atsaką į buvusio šnipo apnuodijimą.
Nemažai šalių, tarp jų ir Jungtinės Valstijos, tvirtina, kad išsiunčia diplomatus, kurie iš tiesų yra Rusijos žvalgybos pareigūnai, dirbantys diplomatinėje priedangoje.
NATO ir Rusijos santykiai ir taip jau buvo žemai smukę dėl Maskvos veiksmų – Krymo aneksijos ir vaidmens Ukrainos bei Sirijos konfliktuose.
Jungtinės Valstijos išvarė 60 įtariamų rusų „šnipų“, tarnaujančių įvairiose šalies vietose ir Rusijos misijoje Jungtinėse Tautose. Taip pat uždarytas Rusijos konsulatas Sietle dėl įtariamo šnipinėjimo gretimoje Kitsapo povandeninių laivų bazėje bei „Boeing“ įmonėje.
Kanada išsiuntė keturis diplomatus, pavadindama nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimą „niekingu, baisiu ir neapdairiu veiksmu“. Australija irgi neatsiliko – ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas sako, kad per septynias dienas šalį turi palikti du Rusijos diplomatai.
Didžioji Britanija išvarė iš šalies 23 rusų diplomatus, o Maskva atsakė taip pat 23 britų diplomatų išsiuntimu.
Kitos ES šalys rusų diplomatų išsiuntė įvairiai: Kroatija – vieną, Čekija – tris, Danija – du, Prancūzija – keturis, Suomija – vieną, Vokietija – keturis, Vengrija – vieną, Airija – vieną, Italija – du, Estija – vieną, Latvija – vieną, Lietuva – tris, Nyderlandai – du, Lenkija – keturis, Rumunija – vieną, Ispanija – du, Švedija – vieną.
Albanija išsiuntė du rusų diplomatus. Makedonija – vieną. Norvegija – vieną. Ukraina išsiuntė iš šalies 13 rusų diplomatų. Prezidentas Petro Porošenka ragino imtis dar daugiau veiksmų.
