„Šiuo metu turime 49 žuvusius [karius] ir, deja, tai nėra galutinis skaičius“, – parlamentui sakė armėnų ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Jo teigimu, po naktį į antradienį Azerbaidžano vykdyto smarkaus apšaudymo kautynės aprimo.
Tuo metu Baku pareiškė, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.
Pasak Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų, per susirėmimus žuvo kažkiek jų narių, tačiau nepateikė žuvusiųjų skaičiaus.
Jerevanas antradienį apkaltino Baku kariuomenę bandymu veržtis į Armėnijos teritoriją ir paprašė pasaulio lyderių pagalbos.
Skelbiama, kad su Rusija, užpernai dislokavusia taikos palaikymo pajėgas Karabache, Armėnija susitarė dėl bendrų veiksmų padėčiai deeskaluoti.
Pasak Jerevano, Armėnijos gynybos ministras Surenas Papikianas ir jo kolega rusas Sergejus Šoigu „telefonu aptarė Azerbaidžano agresiją prieš suverenią Armėnijos teritoriją“ ir „sutarė imtis būtinų veiksmų padėčiai stabilizuoti“.
Tuo metu Baku sąjungininkė Turkija antradienį paragino Jerevaną „nutraukti provokacijas“ prieš Azerbaidžaną.
„Armėnija turėtų nutraukti savo provokacijas ir sutelkti dėmesį į taikos derybas bei bendradarbiavimą su Azerbaidžanu“, – po pokalbio telefonu su Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu per „Twitter“ parašė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai.
