Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas sakė, kad Respublikonų partijos tarybos sprendimo siūlyti S.Sargsianą, vos prieš kelias dienas palikusį prezidento postą, į vyriausybės vadovus, nuo penktadienio Jerevane protestuojantys demonstrantai nutarė surengti eitynes miesto centrinėmis gatvėmis.
Visuomeninio radijo pastatą saugoję policininkai nesugebėjo sutrukdyti demonstrantams, ir apie 100 jų įsiveržė į pastatą. Vienas policininkų buvo išsitraukęs tarnybinį ginklą, bet jo nepanaudojo.
Šiuo metu grupė demonstrantų užėmė vieną radijo studiją.
Šiai akcijai vadovaujantis parlamento narys Nikolas Pašinianas, liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis, pareikalavo teisės tiesiogiai kreiptis per radiją.
Toks leidimas jam nebuvo suteiktas, todėl N.Pašinianas pradėjo kalbėti per Laisvės radijo tiesioginę vaizdo transliaciją.
Prorusiškų pažiūrų politikos veteranas Seržas Sargsianas, 2007–2008 metais jau stovėjęs prie vyriausybės vairo, neseniai užbaigė savo antrą kadenciją prezidento poste. Siekti naujos kadencijos jis nebegalėjo. Valstybės vadovo postą jis paliko pirmadienį, kai buvo prisaikdintas naujasis prezidentas Armenas Sargsianas.
Nors A.Sargsiano ir S.Sargsiano pavardės vienodos, jie nėra giminės.
Po A.Sargsiano inauguracijos įsigaliojo 2015 metais priimtos prieštaringai vertinamos Konstitucijos pataisos, numatančios, kad Armėnija tampa parlamentine respublika su plačius įgaliojimus turinčiu ministru pirmininku.
Perėjimą prie tokio valdymo modelio inicijavo S.Sargsianas, o atitinkamoms Konstitucijos pataisoms referendume pritarė 63 proc. rinkėjų.
Opozicija tvirtina, kad šios reformos tikslas buvo sudaryti sąlygas S.Sargsianui išsaugoti valdžią palikus prezidento postą.
Po 2015 metų gruodį vykusio referendumo tūkstančiai opozicijos šalininkų išėjo į gatves protestuoti dėl gausių pažeidimų balsavimo apylinkėse.
Europos Tarybos stebėtojai nurodė, kad referendumą lydėjo kaltinimai dėl masinio balsų pirkimo ir daugkartinio balsavimo.
Buvęs karininkas 63 metų S.Sargsianas 2,6 mln. gyventojų turinčiai Armėnijai, neturinčiai priėjimo prie jūros, vadovavo nuo 2008 metų. Po jo pergalės tuose rinkimuose kilo kruvini policijos ir nesėkmę patyrusio kandidato šalininkų susirėmimai, kuriuose žuvo 10 žmonių.
2013 metais S.Sargsianas buvo išrinktas prezidentu antrai kadencijai.