„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Jie gali pradėti priešintis“: Rusijos valdžia bijo prievarta iš Ukrainos išvežtų vaikų

Tikslus per karą į Rusiją prievarta išvežtų ukrainiečių vaikų skaičius nežinomas – Kyjivo duomenimis, jų yra beveik 20 000. Rusijos pareigūnai įtikinėja vaikus iš Ukrainos pamiršti savo tėvynę ir tikina, kad tėvai niekada neatvyks jų pasiimti namo. Rusijos valdžia įsitikinusi, kad gali „perauklėti“ pavogtus vaikus. Portalas meduza.io atliko tyrimą ir išsiaiškino, kaip Rusijos institucijos mėgina „pataisyti“ mažuosius ukrainiečius ir kokios skaitmeninės kontrolės priemonės yra naudojamos.
Per karą sugriauta mokykla Ukrainoje
Per karą sugriauta mokykla Ukrainoje / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė! – tai nacionalistinis pasisveikinimas.“

Kacapai, vatnikai – paniekinantis rusų tautybės atstovų pravardžiavimas.“

Rašizmas – neoficialus XXI a. pradžios Rusijos valdančiojo režimo politinės ideologijos ir socialinės praktikos pavadinimas <...> Terminą sugalvojo rusofobai.“

Marodierių federacija – [taip] rusofobai ir ekstremistai vadina Rusijos Federaciją.“

Orkai – rusofobų ir ekstremistų vartojamas terminas, kuriuo įžeidžiamai vadinami Rusijos kariškiai.“

Tai citatos iš žodyno, kurį 2022 m. sudarė Rusijos švietimo ministerija. Jis skirtas mokyklų mokytojams, kad jie žinotų, kokius žodžius ir posakius, „turinčius ekstremizmo nacionalistiniu pagrindu požymių“, gali vartoti ukrainiečių vaikai.

Prie žodyno pridedami metodiniai nurodymai „Konfliktų, ekstremizmo apraiškų ir terorizmo prevencija daugiakultūrinėje švietimo aplinkoje“. Jame teigiama, kad „specifinio žargono“ apraiškų atsiradimas kalboje ar net tik diskusija „politinėmis temomis“ gali būti ženklas, kad tarp vaikų plinta „destruktyvi ideologija“.

Portalo „Meduza“ išstudijuotuose ministerijos parengtuose dokumentuose ši ideologija išsamiai neaprašoma. Tačiau juose pabrėžiama, kad vaikai neva buvo jos „paveikti“ vien dėl to, kad gyveno Ukrainos teritorijoje. Taip pat nenurodoma, iš ko ta „įtaka“ susidėjo.

Dabar rusų mokytojams tenka užduotis „perorientuoti ir įtvirtinti Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, Zaporižios ir Chersono sričių jaunosios kartos rusiškąją tapatybę“, sakoma dokumentuose.

Juose taip pat pateikiami tokio „perorientavimo“ pavyzdžiai. Pavyzdžiui, juose aprašoma tūla moksleivė iš Zaporižios, kuri socialiniuose tinkluose paviešino „Rusijos vėliavos sudeginimo vaizdo įrašą su antirusiškais komentarais“ ir jai iš karto buvo iškelta baudžiamoji byla.

Rusijos švietimo ministerija mano, kad įmanoma užkirsti kelią tokioms Ukrainos vaikų „destruktyvioms apraiškoms“ kuo anksčiau. Pirmiausia iš karto po to, kai jie išvežami iš Ukrainos. Pagal specialiai parengtus metodinius nurodymus „Iš karo zonų atvykusių paauglių lydėjimas“ tokie vaikai gali reikšti „protestą“, „kaprizingumą“, „nepasitikėjimą suaugusiaisiais“, agresyviai elgtis, reikšti „asmeninio pranašumo idėjas“ – ir apskritai jiems „sunku pažvelgti į iškylančias situacijas neutralaus stebėtojo akimis“.

Pedagogai turėtų padėti tokiam vaikui, anot Rusijos švietimo ministerijos, ir taip stokojančiam „žinių“ ir „socialinių įgūdžių“, kurie „pagal nutylėjimą būdingi vaikams Rusijos erdvėje“. Metodiniuose nurodymuose teigiama:

Jei žinote, kad per karinius veiksmus žuvo ar dingo vaiko šeimos nariai, [bendraudami su juo] akcentuokite įvykius, o ne žmones...

Nesakykite „nieko baisaus“, „nesijaudink, jie yra geresnėje vietoje“, „jie ant debesėlio ir žiūri į tave“... Sąžiningai kalbėkite su vaiku apie tai, kad jo artimieji žuvo arba jo namai buvo sugriauti... Būkite tiesmuki sakydami, kad jie mirė.

Suteikite vaikui galimybių išgyventi emocijas. Pavyzdžiui, jei jis pyksta, leiskite jam suplėšyti popieriaus lapą.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos vaikai
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos vaikai

Galiausiai mokinys turėtų pajusti „pasididžiavimą savo šalimi, patriotizmą, priklausymo šaliai jausmą“. Kokia konkrečiai šalimi reikia didžiuotis, rekomendacijose nenurodoma. Švietimo ministerija karą – vienintelę priežastį, dėl kurios vaikai atsidūrė Rusijoje, – apibūdina kaip „geopolitinės situacijos komplikaciją <...>, paskatinusią šeimas <...> priverstinai persikelti“.

Ukrainiečių vaikai turėtų būti „perauklėjami“ „remiantis dvasinėmis ir moralinėmis vertybėmis, Rusijos Federacijos istorinėmis ir nacionalinėmis-kultūrinėmis tradicijomis“ iki pat mokyklos baigimo. Tai turėtų paaugliams „suformuoti rusišką tapatybę“.

Portalo „Meduza“ šaltinis Rusijos švietimo ministerijoje, kuris yra gerai susipažinęs su šių metodinių nurodymų tekstu, vadina juos „siaubingu užribiu“:

Atvirai sakykite, kad jie mirė“ – tai p***iec. Jei vaikas nežino savo artimųjų likimo, paprastas „jie mirė“, ko gero, yra blogiausia, ką galima pasakyti. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką vaikas žino apie jų likimą, kaip jis vertina jų galimybes ateityje, ar yra prasmės palaikyti viltį...

Niekur nėra argumentuojama, kodėl iš [darbo su ukrainiečiais vaikais] strategijų buvo pasirinkta būtent integracija. Jeigu mes stengiamės integruoti vaikus į mūsų kultūrą, vadinasi, net neketiname jų grąžinti į gimtąją kultūrą.

Be to, [teoriškai] integracija vyksta daugiakultūriškumo aplinkoje – ten, kur leidžiama kultūrinė įvairovė ir pagarba nedominuojančios grupės kultūrai. Bet pabandykite dabar parodyti pagarbą ukrainiečių kalbai, himnui, herbui – už tai sodina į kalėjimą! Todėl šių vaikų integracija neįmanoma. Veikiau kalbame apie asimiliaciją arba marginalizaciją.“

Pašnekovas iš ministerijos teigė, kad ministerija ukrainiečių vaikų „integracija“ susirūpinusi ne tik todėl, kad jai pavesta tuo užsiimti. Švietimo ministerija iš tiesų jų bijo: „Mūsų pokalbiuose neretai skamba, kad ukrainiečių vaikai yra potencialūs teroristai. Mes nesame debilai ir suprantame, kad Rusija neatėjo į Ukrainą „su taika ir nešdama gėrį“. Ir kad iš ten į priešišką aplinką patekę vaikai gali pradėti tam priešintis. Galbūt su savo ukrainiečių giminaičių parama... Užkulisiuose mes taip mąstome, netgi vadovybės lygmeniu. O prie apskritųjų stalų, žinoma, kalbama, kad „ukrainiečių vaikai yra patys nuostabiausi“.

Šaltinis pridūrė, kad dar 2022 m. pabaigoje Švietimo ministerijos darbuotojus pradėjo rengti galimiems teroristiniams išpuoliams ir sabotažui, nukreiptam būtent prieš šią instituciją. Meduza.io ištirtuose dokumentuose tarp grėsmių minimas „ginkluotas užpuolimas“ (įskaitant „degiųjų skysčių panaudojimą“), „įkaitų paėmimas“, „sprogstamojo įtaiso detonavimas“, „padegimas“ ir „bepiločio orlaivio ataka“.

Apie tokius nuogąstavimus yra girdėjęs ir vieno federalinio labdaros fondo, be kita ko, padedančio našlaičiams, vadovas, sutikęs kalbėtis su žurnalistais su anonimiškumo sąlyga. „Kabinetuose supranta, kad ukrainiečių paauglių integracija yra sprogstamoji situacija, todėl stengiasi instruktuoti ir mokytojus, ir visus kitus, – sako jis. – Mūsų moksleiviams taip pat į galvą kišama, kad „Ukrainoje fašistai“ – ir staiga į tavo klasę atveda tikrą „ukrofašistą“.

„Specialusis projektas Putino pavedimu“

Netrukus po karo pradžios Vladimiras Putinas nusprendė skirti „paauglių socializacijai“ papildomo dėmesio ir asmeniniu įsaku skyrė Švietimo ministerijai 52 milijonus rublių. Už šiuos pinigus ministerija atidarė Federalinį paauglių socializacijos programų vystymo centrą (FPSPVC). Jis tapo strateginės programos „Rusijos paaugliai“, kuri buvo pristatyta V.Putinui praėjus dviem savaitėms nuo invazijos pradžios – 2022 m. kovo 9 d. – vykdytoju.

Ši programa – tai prezidento įgaliotinės vaiko teisių klausimais Marijos Lvovos-Belovos iniciatyva, kuri, jos teigimu, turėjo padėti „milijonams paauglių saugiai pereiti per neramumų zoną“ karo metu, tačiau Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje neįvertino šios idėjos ir išdavė arešto orderius V.Putinui ir M.Lvovai-Belovai dėl ukrainiečių vaikų deportacijos.

„Scanpix“ nuotr./Marija Lvova-Belova
„Scanpix“ nuotr./Marija Lvova-Belova

Nuo to laiko FPSPVC, dar vadinamas Federaliniu paauglių centru, koordinuoja darbą su moksleiviais visuose Rusijos Federacijos regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose. Ypatingas dėmesys skiriamas „pagalbai <...> nepilnamečiams, esantiems specialiosios karinės operacijos zonoje“, teigiama portalo „Meduza“ turimuose dokumentuose.

Naujoji struktūra, vienu metu pavaldi ir Švietimo ministerijai, ir M.Lvovai-Belovai, buvo įkurta „specialiai ukrainiečių vaikams“ – „siekiant paaiškinti jiems, „kur yra tiesa“, teigia du portalo pašnekovai federalinėje tarnyboje.

„Kai jie buvo įkurti, pirmiausia jie ėmė lankyti vaikus – ir esančius Mariupolyje su LNR, ir tuos, kurie jau buvo išvežti į Rusijos Federaciją. Dalyti humanitarinę pagalbą, rengti mokymus – apskritai kurti „draugiškos Rusijėlės“ įvaizdį: „Jūs atvažiavote pas mus, o pas mus viskas šaunu! – pasakoja vienas šaltinis. – Tai ir yra pagrindinis jų darbas.“

Centro vadovą Valerijų Majorovą pašnekovas apibūdina kaip „aršiai provyriausybiškai nusiteikusį“ žmogų. Šaltinio teigimu, jo pavaldiniai laikosi tokių pačių pažiūrų: „Jie mano, kad jų karjera šovė į viršų: „Mes vykdome specialų projektą pagal ypatingą Putino nurodymą.“ Ir jie labai didžiuojasi, kad juos globoja vaiko teisių įgaliotinė: „Tai Rusija ir asmeniškai Lvova-Belova viską padarė – ir jus dosniai apdovanojo.“ Apie pagarbą ukrainiečių vaikų kultūrai ir kilmei net nekalbama. O klausimai „Kaip ir kodėl apskritai prasidėjo karas?“ ignoruojami.“

Būtent šio centro darbuotojai, kaip teigia portalo pašnekovai, „ištrina šių vaikų ukrainietišką praeitį ir integruoja juos į Rusijos pasaulį“. Visų pirma FPSPVC aktyviai plėtoja „paauglių erdvių“ tinklą, kur vyksta „patriotiniai seminarai“, kur kalbama „apie mūsų šalies pasiekimus“ ir „įvykių, vykstančių naujuose Rusijos regionuose (okupuotoje Ukrainos teritorijoje – red.), reikšmę“.

Ten paaugliai taip pat susitinka su žmonėmis, kuriuos pats V.Majorovas vadina „saugiais suaugusiaisiais“ – „specialiosios karinės operacijos dalyviais“ ir dvasininkais. Naujametinius spektaklius (pavadinimu „Svečiuose pas policijos Senį Šaltį“) centro globotiniams parodė Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. O galvosūkius su jais sprendžia Tyrimų komiteto darbuotojai.

„Meduza“ pasikalbėjo su vieno iš regioninių paauglių centrų, bendradarbiaujančių su FPSPVC, direktore. Ji taip apibūdino savo darbą su Ukrainos moksleiviais: „Juk vaikai [patyrę karą] atsigauna greičiau nei suaugusieji. Paaugliai, žinoma, visi yra socialiniuose tinkluose, kur jiems daroma įtaka: [dėl to] jie nesupranta, kodėl prasidėjo šis karas... Daugelis palaiko Ukrainą, daugelis yra nusiteikę prieš valstybės vadovą. Kviečiame kompetentingų institucijų specialistus, kurie jiems viską paaiškina.“

Be to, „paauglių erdvių“ tinklo dėka moksleiviai dalyvauja karinėse sporto žaidynėse, vyksta į parodas „Mes prieš nacizmą“, šaudo tiruose ir netgi gali „ruoštis tarnybai Rusijos ginkluotosiose pajėgose“. Remiantis Švietimo ministerijos ataskaita, iš viso iki 2023 m. rugsėjo mėn. šiose įstaigose „apsilankė daugiau kaip 150 000 paauglių“. „Iš tikrųjų Majorovas vadovauja nemažai daliai ideologinio darbo su paaugliais už mokyklos ribų, – aiškina portalo pašnekovas ministerijoje. – Vaikai grįžta iš mokyklos, kur buvo apdorojami, ir eina į šias įstaigas, kur juos dar daugiau apdoroja.“

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos istorijos vadovėlis
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos istorijos vadovėlis

Tokios įstaigos atidaromos ir okupuotose teritorijose: centro filialai jau veikia Donecke ir Mariupolyje, ruošiamasi atidaryti Charcyzke ir kituose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių miestuose ir gyvenvietėse. M.Lvova-Belova ir FPSPVC vadovybė asmeniškai kontroliuoja šį darbą.

Darbo su vaikais okupuotose teritorijose centro „operacijų štabas“ yra atstovybė Donecke. Remiantis per „Kremlin Leaks“ nutekėjusiais Rusijos prezidento administracijos dokumentais, ši struktūra užsiima „situacijos stebėsena“ ir „vaikų iš naujų regionų integracijos programų įgyvendinimu“. Vien FPSPVC darbuotojų komandiruočių išlaidos siekia milijonus rublių: šie pinigai naudojami „išvažiuojamosioms intensyvioms paauglių integracijos pratyboms organizuoti“.

Panašius renginius organizuoja ir kiti filialai. Pavyzdžiui, „Naujosios kartos teritorijos“ centras Mariupolyje, Rusijos kariuomenės praktiškai sugriautame mieste. Centrą lankantys paaugliai siunčia humanitarinę pagalbą į frontą ir, globojami karą remiančio Rusijos dainininko Grigorijaus Lepso, dalyvauja festivaliuose Chakasijoje. O 2023 m. sausį vietos vaikai esą paprašė M.Lvovos-Belovos savo klube – be kino teatro ir šokių studijos – įrengti civilinės gynybos kambarį, kuriame „būtų galima treniruotis ekstremalioms situacijoms“.

Kiek biudžeto lėšų tam išleidžiama, nėra žinoma. Remiantis Kremliaus vidaus dokumentais, nors 2022 m. centrui iš prezidento rezervo fondo buvo skirta 52 mln. rublių, tolesnis finansavimas (136 mln. rublių per metus) turėjo būti rastas iš kitų šaltinių. Federalinio biudžeto įstatymo tekste apie tokias išmokas nėra nė žodžio. Tuo pat metu portalo pašnekovas Rusijos švietimo ministerijoje pabrėžia: „Karo metu pinigai [į FPSPVC] pasipylė, nors kitiems biudžetus, priešingai, apkarpė“.

Jo žiniomis, centro darbuotojų atlyginimai taip pat didesni nei kitose ministerijos struktūrose. Pavyzdžiui, organizacijos direktorius V.Majorovas už pastangas formuoti ukrainiečių vaikų „rusiškąją tapatybę“ per mėnesį gauna apie 265 tūkst. rublių.

„Atvykote į Rusiją – kalbėkite rusiškai“

Tiek „Vaikų teisių ir interesų apsaugos centras“, tiek jam priklausanti V.Majorovo paauglių organizacija yra pavaldūs Valstybinės vaikų teisių apsaugos politikos departamentui, dar vadinamam septintuoju Švietimo ministerijos departamentu. Jam vadovauja Larisa Falkovskaja, valdininkė, kadaise dirbusi psichologe Sibiro kaimo mokykloje, o dabar sulaukusi asmeninių Europos Sąjungos sankcijų.

„Už [ukrainiečių vaikų] asimiliaciją apskritai atsakingi visi, kas priklauso Falkovskajos jurisdikcijai“, – paaiškino šaltinis ministerijoje. Nuo pat karo pradžios L.Falkovska ir jos pavaduotojai važinėja į okupuotas teritorijas, kad teiktų „ekspertinę ir metodinę pagalbą“ vietos globos ir švietimo sistemos organams. Kitaip tariant, siekia užtikrinti, kad okupuotuose Ukrainos regionuose institucijos veiktų taip pat, kaip ir Rusijoje.

Atskira septintojo departamento struktūra – Federalinis psichologinių paslaugų teikimo švietimo sistemoje koordinavimo centras (FPPTŠSKC), veikiantis Maskvos valstybinio psichologijos ir pedagogikos universiteto (MVPPU) bazėje, rengia tuos pačius jau minėtus metodinius nurodymus mokytojams. Jis taip pat rengia mokytojus, dirbančius okupuotose teritorijose, ir dirba su paaugliais, atsidūrusiais „blogoje padėtyje“. Portalo „Meduza“ šaltinis ministerijoje tai apibūdina taip: „Iš esmės jie desantuojami pas vaikus, kurių giminaičiai ir draugai neseniai žuvo, ir ten visus iš eilės, tarsi konvejeriu, konsultuoja: „Mūsų šalis jums puikiai padeda.“

Remiantis meduza.io ištirtais dokumentais, nuo karo pradžios FPPTŠSKC darbuotojai surengė mažiausiai 36 tokias keliones – pagal L.Falkovskajos nurodymus ir „vykdant valstybės užduotį“. Vienoje iš FPPTŠSKC ataskaitų nurodoma: vien per keturias keliones „Charkivo, Chersono ir Zaporižios sričių teritorijoje“ 2022 m. birželio–gruodžio mėnesiais „psichologinė ir pedagoginė pagalba“ buvo suteikta 70 vaikų. FPPTŠSKC darbuotojai taip pat dirba pasienio regionuose, kur dažnai atsiduria ukrainiečių paaugliai.

Sprendžiant iš turimų ataskaitų, ukrainiečių moksleiviai psichologams skundžiasi nerimu, „atskyrimu nuo šeimos“, panika, stuporu ir „polinkiu į savižudybę“. Jie pasakoja apie savo baimes „dideliam garsui“ ir „lėktuvų triukšmui“, „sielvartą“, depresiją ir „atskyrimo nerimą“. Vaikai taip pat dalijasi savo „nuogąstavimais“, kad bus „stigmatizuojami dėl savo aiškiai išreikštos tarmės“ ir „sunkumų greitai pereiti į rusų kalbą“

Paaugliai turi pagrindo to bijoti, sutinka pašnekovas iš Švietimo ministerijos. „Visi, kurie priima sprendimus, nedvejodami sako, kad darbas [su vaikais] turi vykti rusų kalba – visi ten ją moka; o jei gerai nemoka, tegul išmoksta, – kalba šaltinis ministerijoje. – Sakoma, kad Konstitucijoje parašyta, jog rusų kalba yra valstybinė kalba: jei atvykote į Rusiją, kalbėkite rusiškai.“

„Atiduoti įvaikinti“

L.Falkovskajos departamento darbas tuo neapsiriboja. Pavyzdžiui, jos pavaduotoja Anastasija Akuratova yra atsakinga už vaikų apgyvendinimą rusų šeimose. Remiantis Ukrainos kibernetinių aktyvistų gautais dokumentais, būtent ji organizuoja vaikų išvežimą į Rusiją, o paskui įtraukia juos į Valstybinį našlaičių duomenų banką.

Pati M.Lvova-Belova ir toliau tvirtina, kad rusai negali įsivaikinti vaiko iš „naujųjų regionų“. „Tik globa arba šeimyna“ – kad vaiką būtų galima grąžinti giminaičiams, tikina ji. Ir pabrėžia, kad ji pati būtent „paėmė globoti“, o ne įsivaikino paauglį iš Mariupolio Filipą Golovnią.

Pagal Rusijos įstatymus trys pagrindinės našlaičių apgyvendinimo naujoje šeimoje formos yra įvaikinimas, globa (rūpyba) ir šeimyna.

Įvaikinimo metu vaikas gauna naują vardą, pavardę ir tėvavardį ir įgyja visas gimtojo vaiko teises, įskaitant paveldėjimo teises. Įvaikinimas vyksta tik per teismą, o įvaikinti galima tik našlaitį.

Vaikams, likusiems be tėvų globos (pavyzdžiui, jeigu jie mirė, iš jų atimtos tėvų teisės, jie yra įkalinimo įstaigoje arba serga sunkia liga), nustatoma globa (rūpyba). Globėjas tampa teisiniu vaiko atstovu, tačiau vaiko vardas ir pavardė nekeičiami.

Šeimyna nėra tas pats, kas įtėvių šeima. Valstybė sudaro sutartį su globėjais dėl vaiko perdavimo jų globai ir moka jiems atlyginimą už tai, kad jie „dirba“ kaip tėvai, ir taip pat skiria pašalpą vaikui išlaikyti. Valstybė taip pat reguliariai tikrina tokią šeimą: ji stebi, kokios yra vaiko gyvenimo sąlygos ir kaip išleidžiami vaikui skirti pinigai.

Remiantis Rusijos prezidento įgaliotinės vaiko teisių klausimais M.Lvovos-Belovos pareiškimais, vaikai iš „naujųjų regionų“ Rusijoje „iš principo“ nėra įvaikinami – tam, kad „jei <...> atsirastų giminaičių ar žmonių, kurie gali turėti pretenzijų į vaiką“, jiems būtų „lengviau“ vaiką grąžinti.

Ukrainos prezidento įgaliotinė vaiko teisių ir vaikų reabilitacijos klausimais Darja Gerasymčuk taip pat teigia, kad iš Ukrainos deportuoti vaikai perduodami „laikinai globai“, o ne „įvaikinami“ Rusijoje.

Pasak D.Gerasymčuk, rusai „supranta, kad įvaikinimas yra neteisėtas“, todėl rado „kitą schemą“, kaip laikyti ukrainiečių vaikus Rusijoje ir „atimti <...> iš jų biologines šeimas“.

Tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. „Meduza“ perskaitė Rusijos švietimo ministerijos „apibendrinamąsias ataskaitas“ „apie našlaičių ir be tėvų globos likusių vaikų nustatymą ir apgyvendinimą“ už tris 2023 m. ketvirčius ir rado dokumentinių įrodymų apie masinio Ukrainos vaikų įvaikinimo programą.

Per pirmąjį 2023 m. ketvirtį apsišaukėliškose Luhansko liaudies respublikoje (LNR) ir Donecko liaudies respublikoje (DNR) „identifikuota“ po 220 „našlaičių ir be tėvų globos likusių vaikų“, o okupuotoje Zaporižios srities dalyje – 14. Iš jų 26 vaikai „buvo perduoti įvaikinti“ Rusijos Federacijos piliečiams. Keturi vaikai buvo grąžinti biologiniams tėvams (kokiomis aplinkybėmis, nežinoma). Tuo pat metu dar septyni vaikai buvo paimti iš biologinių giminaičių dėl „tiesioginės grėsmės vaikų gyvybei ar sveikatai“ (detalės taip pat nežinomos).

2023 m. antrąjį ketvirtį Rusijos kontroliuojamos globos institucijos rado dar daugiau našlaičių ir vaikų, „likusių be globos“: jų padaugėjo visose okupuotose teritorijose (Zaporižioje – 40, LNR – 286, DNR – 409). Iš okupuotos Donecko srities dalies buvo perduoti įvaikinti Rusijos piliečiams dar šeši vaikai. Tėvams buvo grąžinta 16 vaikų, tačiau per tą patį laikotarpį dar 19 vaikų buvo paimti iš šeimų dėl „tiesioginės grėsmės gyvybei ar sveikatai“.

Trečiąjį ketvirtį ataskaitose pirmą kartą pasirodė duomenys iš okupuotos Chersono srities: čia rasti 63 vaikai, tapę našlaičiais arba „likę be tėvų globos“ (Zaporižioje tuo metu tokių vaikų jau buvo 45, LNR – 343, o DNR – 569). Smarkiai išaugo įvaikinimų skaičius – jų jau būta 45, daugiausia vaikų ir toliau įvaikinama iš DNR. Tuo pat metu ir Rusijos kontroliuojamoje Chersono srities dalyje vaikai pradėti atiminėti „iškilus tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai“: iš vietos šeimų buvo paimti trys vaikai.

Rusijos švietimo ministerijos surinkti duomenys neatspindi visų įvaikinimo atvejų: pavyzdžiui, 10 mėnesių Margarita Prokopenko buvo paimta iš vaikų namų Chersono srityje tuo metu, kai tokie atvejai čia nebuvo įtraukiami į ataskaitas. 2022 m. gruodį mergaitę įsivaikino partijos „Teisingoji Rusija – Už tiesą“ vadovas Sergejus Mironovas.

„Padeda nustatyti Rusijos valdžios priešininkus“

Rusijos švietimo ministerija stebi įvaikintų ukrainiečių vaikų likimą. Tai apima ir ataskaitų apie jų mirtį rengimą. Remiantis šiais dokumentais, 2023 m. pirmąjį pusmetį mirė penki vaikai iš okupuotų Chersono ir Luhansko sričių dalių. Vienas iš jų nusižudė, savižudybės priežastys dokumentuose nenurodomos.

meduza.io gautų dokumentų matyti, kad Švietimo ministerija turėtų „vykdyti prevencinį darbą“, kad užkirstų kelią vaikų savižudybėms okupuotose teritorijose. Tai daryti ministerijai padeda Jaunimo aplinkos tyrimo ir tinklo stebėsenos centras (JATTSC), teigė du portalo pašnekovai ministerijoje. Tačiau centro įgaliojimai toli gražu neapsiriboja tik paauglių savižudybių prevencija.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

JATTSC yra V.Putino nurodymu įsteigta IT bendrovė, gavusi milijardus rublių iš federalinio biudžeto. Centras kuria savo programinę įrangą ir naudoja ją „ginkluoto smurto ideologijos“, „anarchizmo“, „nacizmo“ ir „kitų rūšių destruktyvios informacijos“ sklaidos internete stebėsenai vykdyti.

Pagrindinis JATTSC kūrinys – automatizuota informacinė sistema (AIS) „Profilaktika“, kuri realiu laiku stebi „daugiau kaip 540 mln. paauglių profilių“ socialiniuose tinkluose (ir daugiau kaip du milijonus iš jų vertina kaip pasižyminčius „destruktyviu elgesiu“).

„Tai – „Didysis brolis“ paaugliams, – kalba Rusijos švietimo ministerijos pareigūnas, susipažinęs su sistemos veikimu. – Jis [naudodamas neuroninius tinklus] sudaro kiekvieno vaiko rizikų – savižudybė, terorizmas, ekstremizmas – profilį ir apie tai praneša [AIS] operatoriui. Jis taip pat gali tai perduoti valdžios institucijoms.“

AIS operatoriai darbe vadovaujasi JATTSC sudaryta brošiūra „Sąvokų aparatas“: joje kaip „ekstremistinės organizacijos“ pavyzdys nurodomas „Visuomeninis judėjimas „Navalno štabai“, o Ukrainos Euromaidanas apibūdinamas taip: „Neonacistinės organizacijos naudojamos vadinamajai „opozicijai“ formuoti ir valstybės perversmams vykdyti“.

Remiantis meduza.io turimais dokumentais, AIS jau išbandyta 44 Rusijos Federacijos regionuose; artimiausiu metu ši sistema bus įdiegta visoje Rusijoje ir integruota su Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėmis.

Nežinia, kiek „Profilaktika“ yra efektyvi, tačiau du Švietimo ministerijos darbuotojai, dirbę su AIS duomenimis, teigia, kad JATTSC turi dideles paauglių deanonimizavimo galimybes. „Net jei vaikas socialiniuose tinkluose naudojo slapyvardį, pakeitė amžių, įdėjo kito asmens nuotrauką arba įtraukė savo tėvus į „juodąjį sąrašą“, centras vis tiek padėjo jį identifikuoti“, – sako vienas iš ministerijos darbuotojų.

Visiems „Profilaktikoje“ stebimiems asmenims užvedama atskira kortelė. Meduza.io gavo dešimtis tokių anketų: kiekvienoje jų yra ne tik konkretaus paauglio nuotrauka, adresas ir telefono numeris, bet ir išsami jo socialinių tinklų analizė – suskaičiuoti net komentarai, „patiktukai“ ir pasidalijimai.

123RF.com nuotr./Kompiuteris
123RF.com nuotr./Kompiuteris

Ypatingai pažymima, jei paauglys yra „opozicinių bendruomenių“ narys. O taip pat, jei jis skelbė ar mėgo įrašus „anarchizmo tema“, „su teisėsaugos institucijų diskreditavimu“, „su dabartinės Rusijos Federacijos valdžios kritika“ arba „su šokiruojančio turinio vaizdais“. Atlikus šią analizę, kiekvienam vaikui priskiriamas „destruktyvumo koeficientas“ ir „opoziciškumo koeficientas“ (mažiausia anketose sutinkama reikšmė yra 0,0, didžiausia – 19,7).

„Meduza“ taip pat turi vaikų iš okupuotų teritorijų „Profilaktikos“ anketų. Pavyzdžiui, į moksleivės iš Amvrosijivkos, Donecko srities, bylą įtrauktos net penkios jos paskyros, prie kiekvienos iš jų nurodytas jos „destruktyvumo koeficientas“, o jaunuolio iš Luhansko „koeficientas“ toks aukštas („10,7“), kad jis pažymėtas geltonu indikatoriumi.

„JATTSC, naršo, stebi veiklą internete ir padeda mūsų tarnyboms nustatyti pasipriešinimo aktyvistus, Rusijos valdžios priešininkus“, – sako pašnekovas iš Švietimo ministerijos. Tas pats rašoma ir 2023 m. gruodžio mėnesio ministerijos ataskaitoje: „Kiekvienu atveju, nustačius nepilnamečių, linkusių į <...> destruktyvų elgesį, paskyras, profilius ir įrašus, bendradarbiaujant su profilaktinės sistemos įstaigų ir organizacijų atstovais, organizuojamas ir vykdomas būtinas prevencinis darbas.“

2023 m. tokiam darbui Centras iš biudžeto gavo 621 mln. rublių. Kitų trejų metų biudžete šiam tikslui numatyta daugiau kaip 1,7 mlrd. rublių – už šiuos pinigus, anot „Kremlin Leaks“, prezidento administracija planuoja atidaryti „atskirus Centro padalinius naujuose regionuose“. Dokumentuose jie aiškiai vadinami „informacinio saugumo centrais“, skirtais „informuoti apie kylančias grėsmes“ pagal prezidento ir Rusijos saugumo tarybos „nurodymus“.

Dėl to ši „veikla“, kaip matyti iš Rusijos prezidento administracijos vidaus dokumentų, turėtų „apimti ne mažiau kaip 85 proc.“ vaikų ir paauglių, gyvenančių Rusijos okupuotose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių dalyse, paskyrų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs