„Šių metų sausį jie atėjo pas mane“, – sakė ji per vertėją Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetui. Liubov pasakojo, kad rusų kariai įsiveržė į jos namus, teigdami, kad ieško ginklų, ir konfiskavo Ukrainos žemėlapį, Ukrainos vėliavą, suvenyrinius magnetukus su Ukrainos vaizdais ir žetoną su mėlyna ir geltona juostelėmis, simbolizuojančiomis Antrojo pasaulinio karo aukas.
„Tai buvo jų įrodymai prieš mane“, – sakė ji.
Ji pasakoja, kad buvo nuvežta į „kankinimų kamerą“ ir laikoma penkias dienas, kur buvo mušama, verčiama nusirengti, pjaustoma peiliu, jai buvo grasinama išprievartavimu ir nužudymu, rašo CNN.
„Taip pat buvau išvesta į lauką ir jie vėl mane mušė, o prie mano galvos pridėjo pistoletą ir šaudė, tarsi vykdytų egzekuciją, – pasakojo ji. – Taip pat privertė mane iškasti sau kapą“.
Ji sakė mačiusi, kaip buvo kankinami kiti žmonės, „išvedami su juodais plastikiniais maišais ant galvų“.
„Aš taip jaudinuosi dėl jų. Labai norėčiau vieną dieną juos surasti, bet nesu tikra, ar jie dar gyvi“, – sakė ji.
Liubov sakė, kad kareiviai ją paleido, „bet jie sakė, kad sugrįš“.
Kai ji grįžo į savo namus, jie buvo apiplėšti, buvo paimti jos tėvui priklausę medaliai.
Liubov pavyko pabėgti iš Chersono ir išvykti į Jungtines Valstijas, kad galėtų būti su dukra, tačiau ji tikisi, kad galės grįžti į Ukrainą.
„Pasakoju jums savo istoriją, o dabar tose teritorijose yra ir kitų žmonių, kuriuos apiplėšinėja, prievartauja ir muša, – sakė ji. – Šiuos baisius nusikaltimus reikia sustabdyti“.
Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras per šešis mėnesius, nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. sausio mėn., surašė tūkstančius civilių aukų, taip pat kankinimų, prievartavimų ir savavališko sulaikymo atvejų Ukrainos konflikte ir pavadino padėtį „baisia“.
Šiuo metu Rusija yra okupavusi pietinės Chersono srities teritorijas, o Maskvos kariai iš Chersono miesto ir vakarinės srities dalies buvo išstumti 2022 m. lapkričio mėnesį.