B.Johnsono vadovaujama Konservatorių partija praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose laimėjo 80 mandatų daugumą 650 vietų Bendruomenių Rūmuose, žadėdama išvesti JK iš ES sausio 31 dieną ir užbaigti daug metų trukusį griežtą taupymą.
Dabar B.Johnsonui telieka įgyvendinti savo rinkiminius pažadus.
Vyriausybės paruoštoje karalienės kalboje, kurią monarchė perskaitė sėdėdama paauksuotame soste Lordų Rūmuose, buvo kalbama apie kelias dešimtis įstatymų projektų, vyriausybės numatytų priimti per artimiausius metus.
Pirmasis iš jų bus B.Johnsono paruoštas Susitarimo dėl išstojimo projektas, būtinas „Brexit“ įgyvendinti. Jis turi būti priimtas iki sausio 31 dienos, jeigu premjeras ketina laikytis nustatyto grafiko. Pirmą reikšmingą balsavimą dėl šio projekto vyriausybė numatė jau penktadienį.
Šis teisės aktas įpareigos JK išstoti iš ES sausio 31 dieną ir iki 2020 metų pabaigos užbaigti derybas dėl prekybos susitarimo su Bendrija. B. Johnsono tvirtinimai, kad jis nebesutiks pratęsti jokių terminų, kelia verslui nerimą. Jos baiminasi, kad JK gali tekti išstoti be jokios sutarties 2021 metų pradžioje.
Prekybos ekspertai ir ES pareigūnai pripažįsta, kad sudaryti prekybos susitarimą per 11 mėnesių bus rimtas iššūkis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen trečiadienį taip pat sakė, kad „mūsų laukia labai įtemptas tvarkaraštis“.
Britų vyriausybė planuoja priimti dar keletą su „Brexit“ susijusių aktų, įskaitant įstatymą dėl naujos imigracijos sistemos, įsigaliosiančios po „Brexit“, kai ES piliečiai neteks automatinės teisės gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, ir dėl naujų žemės ūkio ir žvejybos struktūrų.
B.Johnsonas taip pat pažadėjo „ambicingą šalies vidaus reformos programą“, taip pat naują įstatymą, įpareigojantį vyriausybę skirti daugiau finansavimo Nacionalinei sveikatos apsaugos tarnybai (NHS), nukentėjusiai dėl buvusių torių vyriausybių dešimtmetį vykdytų taupymo priemonių.
Kalboje buvo užsiminta ir apie būsimus pasikeitimus teisės ir teisėtvarkos srityje, įskaitant numatomas griežtesnes įkalinimo bausmes už teroristinius ir kitus sunkius nusikaltimus nubaustiems asmenims.
Kelios iš numatytų priemonių gali sukelti aršių ginčų. Vyriausybė planuoja įkurti „Konstitucijos, demokratijos ir teisių komisiją“, kuri vadovautų Aukščiausiojo Teismo reformai.
Šis teismas rugsėjo mėnesį supykdė vyriausybę išaiškinęs, kad B.Johnsono sprendimas suspenduoti parlamento darbą buvo neteisėtas.
Vyriausybė taip pat ketina priimti karo veteranus nuo „nepagrįsto“ baudžiamojo persekiojimo ginantį įstatymą. Prieš kelis dešimtmečius Šiaurės Airijoje tarnavusių karo veteranų baudžiamojo persekiojimo dėl karo nusikaltimų klausimas kelia didelius prieštaravimus.
B.Johnsonas pažadėjo mažinti regionų nelygybę ir labiau suvienyti Jungtinę Karalystę, susidedančią iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos. Tačiau dėl „Brexito“ tai gali būti dar sudėtingiau.
2016 metais JK vykusiame referendume Škotija pasisakė už pasilikimą Europos Sąjungoje, o praėjusią savaitę daugumą Škotijai skirtų vietų parlamente laimėjo Škotijos nacionalinė partija (SNP), kovojusi prieš „Brexitą“ ir siekianti Škotijos atsiskyrimo nuo JK.
Pasak SNP lyderės Nicolos Sturgeon, tai reiškia, kad Škotija turėtų surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kurią škotai atmetė nubalsavę už pasilikimą JK 2014 metų plebiscite. Tuomet tai buvo vadinama kartą per kartos gyvenimą pasitaikančiu balsavimu dėl Škotijos ateities.
N.Sturgeon ketvirtadienį pareiškė, kad oficialiai paprašė ministro pirmininko perduoti įgaliojimą administracijai Edinburge surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės.
„Škotija praėjusią savaitę labai aiškiai pasakė nenorinti Boriso Johnsono vadovaujamos torių vyriausybės, kuri išvestų mus iš Europos Sąjungos, – žurnalistams sakė N.Sturgeon. – Tokia ateitis mūsų laukia, jei neturėsime galimybės svarstyti nepriklausomybės alternatyvą.“
B.Johnsonas sakė, kad prašymo nepatenkins, todėl abiejų pusių laukia ilgas galynėjimasis.
Karalienės kalba buvo pagrindinis oficialios parlamento atidarymo ceremonijos, iškilmingo, paprastai maždaug kartą per metus vykstančio renginio, akcentas.
Nors paskutinį kartą britų parlamento atidarymas vyko vos prieš du mėnesius, kai B.Johnsonas jau buvo perėmęs konservatorių partijos ir vyriausybės vairą iš savo pirmtakės Theresos May. Vėliau buvo paskelbti jį į valdžią sugrąžinę pirmalaikiai rinkimai.
Antras karalienės apsilankymas parlamente šiemet buvo kuklesnis. Nors ceremonijoje vis tiek galima buvo išvysti ceremonmeisterį, raudonai apsirengusių sargybinių ir lordų šermuonėlių kailiais apsiūtomis mantijomis.
Tačiau šįkart iš Bakingamo rūmų į parlamentą karalienė atvyko automobiliu, o ne žirgų traukiama karieta, ir dėvėjo pastelinę melsvą suknelę bei prie jos derančią skrybėlaitę, o ne karališkus apdarus ir deimantais inkrustuotą karūną.
Ateinančiais metais B.Johnsonas gali ryžtingiau imtis darbų savo vyriausybėje. Jis turėtų pertvarkyti savo kabinetą ir sujungti arba net panaikinti kelias ministerijas.
Visa tai turėtų vykti akylai prižiūrint jo vyriausiajam patarėjui Dominicui Cummingsui, vadinančiam save politikos griovėju.
B.Johnsonui dar teks palaukti, kad pamatytų, kaip „Brexitas“ veikia JK ekonomiką. Jos smukimas galėtų pakenkti vyriausybės planams padidinti biudžeto išlaidas viešosioms paslaugoms.
Ketvirtadienio kalba galbūt leis britų visuomenei geriau suprasti, kas yra B.Johnsono varomoji jėga, nes tikrieji šio politiko įsitikinimai iki šiol yra nežinomi net ir jo sąjungininkams.
Kartais jis elgiasi kaip Donaldo Trumpo tipo populistas: savo administraciją vadina „žmonių vyriausybe“ ir draudžia ministrams dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur susirenka pasaulio elitas. Tačiau jis taip pat tvirtina esąs socialiniu požiūriu liberalus toris, palaikantis imigraciją ir norintis matyti JK kovos su klimato kaita lydere.
Pasak Londono Karalienės Marijos universiteto politologo profesoriaus Timo Bale'o, visi konservatorių premjerai – nuo Margaret Thatcher iki Th.May – užimdami postą žadėjo, kaip ir B.Johnsonas, „pagydyti tautą“ ir spręsti socialinės nelygybės problemą.
„Tačiau iš tikrųjų galiausiai jie nebenori išleisti per daug pinigų, jie nenori per daug didinti mokesčius, jie nenori reguliuoti ekonomikos – ir iš tiesų niekas beveik nepasikeičia, – kalbėjo profesorius. – Taigi, nėra ko laukti.“
