Nors Charleso III ir jo žmonos karalienės Camillos (Kamilos) keturių dienų kelionė įvardijama kaip galimybė pažvelgti į ateitį ir kurti tvirtus Londono ir Nairobio ryšius, tačiau šioje šalyje vis dar labai jaučiamas dešimtmečius trukusio britų kolonijinio valdymo pėdsakas.
Tai pirmasis 74 metų monarcho vizitas į Afrikos ir Sandraugos šalį po to, kai praėjusių metų rugsėjį, mirus jo motinai karalienei Elizabeth (Elžbietai II), jis perėmė sostą.
JK misija Kenijoje nurodė, kad kad šis vizitas, rengiamas po kelionių į Vokietiją ir Prancūziją anksčiau šiais metais, „išryškins stiprią ir dinamišką Jungtinės Karalystės ir Kenijos partnerystę“.
Tačiau tikėtina, kad vizito metu taip pat bus pripažinti Kenijai skaudūs JK istorinių santykių su Nairobiu aspektai. Rytų Afrikos valstybė ruošiasi gruodį švęsti nepriklausomybės 60-metį.
Tai apima 1952–1960 metų nepaprastąją padėtį, kolonijinės valdžios įvestą reaguojant į Mau Mau partizanų sukilimą – vieną kruviniausių sukilimų prieš britų valdžią.
Šio sukilimo metu buvo nužudyta mažiausiai 10 tūkst. asmenų, daugiausia kikujų genties atstovų, nors kai kurie istorikai ir teisių gynimo grupės teigia, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis.
Dar dešimtys tūkstančių žmonių buvo sulaikyti ir be teismo proceso laikomi stovyklose, iš kurių dažnai buvo pranešama apie egzekucijas, kankinimus ir žiaurų smurtą.
Be to, karališkasis vizitas vyks tuo metu, kai keliose Sandraugos šalyse Karibuose didėja spaudimas atsisakyti britų monarcho kaip valstybės vadovo.
