„Didžiosios šalys, tokios kaip Rusija, pažeidinėja nustatytas tarptautinio elgesio taisykles“, – ketina pasakyti J. Huntas Vašingtone.
Tai bus pirmoji svarbi jo politinė kalba nuo tada, kai liepą užsienio reikalų sekretoriaus poste pakeitė Borisą Johnsoną.
J.Huntas: „Toks agresyvus ir piktavališkas elgesys griauna tarptautinę tvarką, užtikrinančią mūsų saugumą.“
„Toks agresyvus ir piktavališkas elgesys griauna tarptautinę tvarką, užtikrinančią mūsų saugumą“, – pasakys J.Huntas JAV Taikos institute.
Sekretoriaus kalbos ištraukas paskelbė Britanijos užsienio reikalų ministerija.
„Žinoma, turime dirbti su Maskva, tačiau taip pat turime kalbėti tiesiai: Rusijos užsienio politika Vladimiro Putino prezidentavimo metu padarė pasaulį mažiau saugiu“, – ketina pasakyti J.Huntas.
Londonas kaltina Maskvą dėl kovą Anglijos pietvakariniame Solsberio mieste įvykdyto buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga „Novičiok“, Šaltojo karo metais sukurta Sovietų Sąjungoje.
Šis įvykis išprovokavo aštrią diplomatinę krizę tarp Londono ir Maskvos.
Virtinė Vakarų valstybių po incidento Solsberyje koordinuotai išsiuntė Rusijos diplomatus, o kai kurios ėmėsi ir papildomų baudžiamųjų priemonių.
Rusijai jau prieš tai buvo taikomos sankcijos, įvestos už Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio atplėšimą ir kišimąsi į užsienio valstybių rinkimų procesus, ypač 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
J.Huntas, trečiadienį susitiksiantis su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo, prašys Londono sąjungininkių nuveikti daugiau.
„Šiandien Jungtinė Karalystė prašo savo sąjungininkių eiti dar toliau ir ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad jos sankcijos Rusijos atžvilgiu būtų visapusiškos, o mes iš tikrųjų stovėtume petys į petį su Jungtinėmis Valstijomis“, – ketina pasakyti britų užsienio reikalų sekretorius.
„Tai reiškia, kad reikia garsiai ir vieningai kalbėti apie pažeidimus ir į juos reaguoti, nepriklausomai nuo to, kur ir kada jie padaromi – pradedant Solsberio gatvėmis ir baigiant Krymo likimu“, – pažymės J.Huntas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija laikosi griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu ir jau keliskart skelbė jai sankcijas dėl Skripalių apnuodijimo. Tačiau kartais tam tikrų abejonių dėl Vašingtono kurso sukelia dviprasmiška Amerikos lyderio pozicija ir jo noras pagerinti santykius su V. Putinu.
Liepą Helsinkyje susitikęs su V.Putinu D.Trumpas demonstravo draugiškumą Rusijos lyderio atžvilgiu, prieš tai NATO viršūnių susitikime Briuselyje pažėręs abejonių Aljanso kolektyvinės gynybos principu.
Dėl to prezidentą užgriuvo kritikos banga, o pasipiktinimo neslėpė net kai kurie įtakingi jo Respublikonų partijos nariai.
„Raudonos linijos“
J.Hunto požiūriu, NATO „patikimumui“ buvo suduotas smūgis.
„Visi, nepalaikantys mūsų vertybių, turi žinoti, kad teks sumokėti didelę kainą, jei bus peržengiamos raudonos linijos – užpuolama teritorija, panaudojami draudžiami ginklai ar, kaip nutinka vis dažniau, rengiamos kibernetinės atakos“, – ketina pažymėti britų užsienio reikalų sekretorius.
J.Huntas taip pat perduos griežtą žinią Europai dėl „Brexit“. Jis turėtų įspėti, kad jei Britanija turės išstoti iš ES nesudarius galutinio susitarimo, gali kilti ilgalaikė grėsmė žemyno vienybei.
„Viena didžiausių grėsmių Europos vienybei būtų chaotiškas „Brexit“ nesudarius susitarimo“, – kalbės jis.
J.Huntas, užsienio reikalų sekretoriumi paskirtas po to, kai praėjusį mėnesį dėl nesutarimų „Brexit“ strategijos klausimu iš šio posto pasitraukė B.Johnsonas, ketina pareikšti, kad Britanija susitvarkys – „per savo istoriją esame susidūrę su daugybe rimtesnių iššūkių“. Tačiau Europoa, anot jo, patirs rimtą smūgį.
„Dėl netvarkingų skyrybų santykiuose tarp Europos sąjungininkių gali atsirasti įtrūkimų, kuriems pašalinti prireiktų daugelio metų. Tai būtų geostrateginė klaida Europai kriziniu mūsų istorijos laikotarpiu“, – ketina pasakyti J.Huntas.
ES ir Britanija galutinį susitarimą dėl šalies išstojimo sąlygų norėtų sudaryti iki spalio pabaigos, kad liktų pakankamai laiko parlamentams jį patvirtinti iki 2019 metų kovo 29 dieną numatyto oficialaus pasitraukimo. Tačiau derybos šiuo metu yra patekusios į aklavietę, Briuseliui griežtai laikantis savo nustatytų raudonų linijų.
