Dokumente „Globali Britanija konkurencingame amžiuje“ (Global Britain in a Competitive Age) akcentuojami planai strategiškai labiau susitelkti į Aziją, atremti Rusijos keliamą grėsmę ir didinti šalies branduolinį arsenalą.
Vadinamoji kompleksinė apžvalga buvo parengta per pastaruosius metus, Londonui planuojant naujai pakreipti užsienio politiką po „Brexito“. Be kita ko, šioje ataskaitoje Kinija vadinama „sistemine varžove“.
Be to, Rusija apibūdinama kaip „opiausia tiesioginė grėsmė JK“ ir „visą spektrą“ pavojų kelianti šalis.
Taip pat pažymėtina, kad Britanija planuoja padidinti savo branduolinį arsenalą. Šiuo metu šalis turi 180 branduolinių kovinių galvučių ir anksčiau planavo jų skaičių sumažinti, bet naujajame dokumente nurodoma, kad iki šio dešimtmečio pabaigos jis bus padidintas iki 260, „pripažįstant besivystančią saugumo aplinką“.
„Šios apžvalgos, išsamiausios nuo Šaltojo karo, visų svarbiausias tikslas – padaryti Jungtinę Karalystę stipresnę, saugesnę ir labiau klestinčią, tuo pačiu ginant mūsų vertybes“, – parlamentui sakė premjeras Borisas Johnsonas.
Dokumentas „aprašo, kaip sutvirtinsime savo aljansus, stiprinsime savo pajėgumus, ieškosime naujų kelių sprendiniams pasiekti ir iš naujo išmoksime varžytis su valstybėmis, besilaikančiomis priešingų vertybių“, pridūrė jis.
Apžvalgos įžangoje B.Johnsonas rašo, kad Britanija, pernai oficialiai išstojusi iš Europos Sąjungos, sieks „konstruktyvių ir vaisingų ryšių“ su Bendrijos narėmis.
Tačiau jis pridūrė, kad „Brexito“ sutartis su Briuseliu „suteikia mums laisvės veikti kitaip ir geriau – tiek ekonomikos, tiek politikos požiūriu“.
B.Johnsono biuras 100 puslapių apžvalgą pavadino „išsamiausiu“ pastaraisiais dešimtmečiais „požiūrio į užsienio politiką ir nacionalinį saugumą suformulavimu“.
Laikraščio „The Times“ nuomonių skiltyje B.Johnsonas parašė, kad JK politiką nuspręsta persvarstyti dėl „šviesaus savanaudiškumo“ ir kad tai suteikia galimybę nustatyti naują kursą po „Brexito“.
Jungtinė Karalystė „koordinuos (savo veiksmus) su bendramintiškomis demokratijomis JAV, Europoje ir visame pasaulyje, kad teiktų ir saugotų šias idėjas bei įsitikinimus nuo joms prieštaraujančiųjų“, pridūrė B.Johnsonas.
Strateginis „posvyris“
Britanija šiuo metu siekia patvirtinti plačiai giriamą „ypatingą ryšį“ su Jungtinėmis Valstijomis, vadovaujamomis naujo prezidento Joe Bideno, nepaisant B.Johnsono glaudžių ryšių su Donaldu Trumpu.
B.Johnsonas sakė įstatymų leidėjams, kad Vašingtonas išlieka Londono „didžiausias sąjungininkas“ ir kad JK liks „nesvyruojamai įsipareigojusi“ NATO.
Pradėdama veikti savarankiškai Britanija užima naujas pozicijas kaip „globali Britanija“ ir numato naujas prekybos ir investicijų galimybes. Į planus įtrauktas strateginis „posvyris“ pasaulio geopolitikai vis svarbesnio Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono link.
Šis regionas, įskaitant jo galybes Indiją, Japoniją ir Pietų Korėją, taip pat tokias kylančias ekonomikas kaip Indonezija ir Vietnamas, yra „kritiškai svarbus“ Britanijos ekonomikai, saugumui ir pasaulinėms ambicijoms.
JK jau paprašė, kad Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) suteiktų jai partnerės statusą, o B.Johnsonas savo pirmojo po „Brexito“ vizito balandį vyks į Indiją.
Atskaitoje pažymima, kad Kinijos galia ir pastangos didinti įtaką užsienyje ateinantį dešimtmetį tikriausiai išliks svarbiausias geopolitinis veiksnys.
Nors Pekinas ataskaitoje įvardijamas „sisteminiu varžovu“, taip pat daroma išvada, kad Britanijai būtų gyvybiškai svarbu bendradarbiauti su Kinija sprendžiant įvairius tarptautinius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitos krizę.
„Atviroms, prekiaujančioms ekonomikoms, tokioms kaip JK, reikės palaikyti ryšius su Kinija ir išlikti atviroms Kinijos prekybai ir investicijoms“, – sakoma dokumente.
Pastaraisiais metais Londonas ne kartą stojo į konfrontacijas su Maskva ir Pekinu įvairiais klausimais – nuo šnipinėjimo ir kibernetinių atakų iki žmogaus teisių.
Spaudžiamas kai kurių savo paties partijos narių laikytis griežtesnės politikos Kinijos atžvilgiu, B. Johnsonas sakė parlamentarams, kad Britanija privalo palaikyti su kylančia galybe „blaiviu požiūriu grindžiamus ryšius“.
„Visas grėsmių spektras“
Ataskaitoje pateikiamas labiau pesimistiškas santykių su Rusija raidos vertinimas. Britanija kaltina Maskvą nužudžius JK teritorijoje vieną buvusį KGB šnipą, taip pat 2018 metais mėginus nužudyti kitą buvusį dvigubą agentą kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Be to, Britanija kaltino su Kremliumi susijusius veikėjus įsilaužti į pandeminį koronavirusą tiriančių laboratorijų kompiuterines sistemas ir mėginus kištis į 2019 metų parlamento rinkimus.
„Rusija išliks opiausia tiesioginė grėsmė JK“, – sakoma apžvalgoje ir priduriama, kad „kol santykiai su jos vyriausybe pagerės, mes aktyviai atgrasysime ir ginsimės nuo viso spektro grėsmių“.
Tarp kitų kitų svarbių apžvalgoje aptariamų klausimų yra planai kariškiams naudotis naujausiomis technologijomis, tokiomis kaip dronai ir dirbtinis intelektas.
Taip pat bus skirta dėmesio kosmosui ir kibernetinei erdvei, Britanijos gebėjimui atsakyti į grėsmes saugumui, numatant įkurti Baltųjų rūmų stiliaus „situacijų kambarį“ ir naują kovos su terorizmu operacijų centrą.
Sprendimas vėl atkurti tarptautinės pagalbos biudžetą iki 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto po praeitais metais paskelbtų daug kritikos sulaikusių planų jį apkarpyti, bus priimtas, „kai biudžeto padėtis leis“.
„Neatsakinga ir pavojinga“
Kritikų dėmesys turbūt nukryps į branduolinius ginklus, nes Britanija ne kartą buvo raginama atsisakyti balistinių raketų „Trident“ programos, atsižvelgiant į pasaulio žingsnius dėl nusiginklavimo po Šaltojo karo.
Šį Britanijos žingsnį pasmerkė už branduolinį nusiginklavimą pasisakanti organizacija „Campaign for Nuclear Disarmament“ (CND) ir Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų atsisakymą (angl. International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN).
ICAN vykdomoji direktorė Beatrice Fihn apkaltino Londoną „skatinant pavojingas naujas branduolinio ginklavimosi varžybas“.
Pasak jos, tai „neatsakinga, pavojinga ir prieštarauja tarptautinei teisei“.
„Tai demonstruojamas toksiškas vyriškumas“, – pridūrė ji.
Opozicijos partijos sakė, kad planai didinti kovinių galvučių skaičių kertasi su daug metų įvairių partijų dėtomis pastangomis mažinti branduolinį arsenalą. Be to, jie atrodo prieštaraujantys šalies įsipareigojimams pagal branduolinio neplatinimo sutartis.
Apžvalga „nepaaiškina, kada, kaip, kodėl ir dėl kokio strateginio tikslo“ bus einama šia linkme, pažymėjo Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).
