Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sakė, kad šių politikų „beatodairišką elgesį“ bandant de facto atskirti Serbų Respubliką – vieną iš trijų Bosnijos ir Hercegovinos autonominių vienetų – „paskatino“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdys.
„Šie du politikai sąmoningai kenkia sunkiai iškovotai taikai Bosnijoje ir Hercegovinoje. Putino paskatintas beatodairiškas elgesys kelia pavojų stabilumui ir saugumui visuose Vakarų Balkanuose“, – sakė ji.
„Šiomis griežtomis sankcijomis rodome, kad iš taikos priešų bus pareikalauta atsakomybės“, – pridūrė L.Truss.
M.Dodikui ir Ž.Cvijanovičiui uždrausta atvykti į Britaniją, ten įšaldomas ir jų turtas. Jie – pirmieji Bosnijos ir Hercegovinos pareigūnai, kuriems taikomos Londono sankcijos.
-
Diskutuodama dėl naujų sankcijų Rusijai ES ieško vienybės
-
Varšuvos savivaldybė perėmė apleistą Rusijos „šnipų lizdą“, kad perduotų Ukrainai
-
G.Nausėda interviu CNN Baltarusiją prilygino Rusijos gubernijai ir prakalbo apie sankcijų mastą
-
E.Macronas pradeda lemiamą kampaniją prieš savo varžovę M.Le Pen
Pastaraisiais mėnesiais, po Bosnijos serbų lyderio ir Kremliaus sąjungininko Milorado Dodiko grasinimų atsiskirti, Bosnijoje vis labiau nuogąstaujama dėl destabilizacijos.
JK nurodė, kad abu minimi politikai, „naudodamiesi savo padėtimi, stumia Serbų Respublikos atsiskyrimą de facto ir tiesiogiai pažeidžia šalies konstituciją“.
Gruodžio mėnesį M.Dodikas pradėjo serbų pasitraukimo iš Bosnijos bendros armijos, teismų ir mokesčių sistemų procesą, pakurstydamas nuogąstavimus dėl šalies suskaldymo ir naujo konflikto.
Prieš žengdamas tokį žingsnį, M.Dodikas nuvyko į Maskvą ir, regis, gavo nebylų Rusijos – serbų istorinės sąjungininkės – pritarimą.
Bosniją ir Hercegoviną valdo sudėtingas biurokratinis aparatas, turintis apsaugoti trapią taiką. Jokio svarbaus sprendimo negalima priimti be visų šalių konsensuso.
Vieną šalies dalį sudaro serbų darinys, o kitą – musulmonų ir kroatų federacija. Trečias autonominis vienetas – Brčko apygarda.
Serbų Respublikos prezidentė Ž.Cvijanovič vasarį kalbėjo, kad serbai yra „nusivylę nuolatinėmis pastangomis sunaikinti jų tapatybę“. Grasinimais atsiskirti iš Bosnijos aukščiausios instancijos teismo bandyta pašalinti užsienio teisėjus.
Šiame teisme, drauge su dviem kroatais, dviem musulmonais ir dviem serbais, dirba trys teisėjai iš užsienio. Tai Deitono taikos susitarimo, kuriuo baigėsi 1992–1995 m. karas, o Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu, palikimas.
