B.Wallace'as sakė, kad sąjungininkai svarsto galimybę dar labiau padidinti karinių dalinių, dislokuotų visame rytiniame Aljanso flange, tinklą, kuris jau buvo gerokai sustiprintas po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį.
Didžioji Britanija vadovauja vadinamajam priešakinių pajėgų daliniui Estijoje, kuriame yra dvi kovinės grupės, kurių kiekvieną sudaro beveik 1 000 karių. Pridėjus trečią kovinę grupę, ji taptų brigada.
Atrodo, kad toks žingsnis bus galutinai patvirtintas rengiantis svarbiam NATO valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui mėnesio pabaigoje Ispanijoje.
„Labai tikėtina, kad Madride sieksime, jog šioms dviem kovinėms grupėms būtų priskirta brigada.
Tai nebūtinai reiškia, kad jos visada bus Estijoje, jos gali grįžti į Jungtinę Karalystę. Tačiau jų vadovybė ir kontrolė bei priešakiniai padaliniai greičiausiai bus Estijoje, kur jie yra dabar“, – „Sky News“ sakė B.Wallace'as.
Tai reikštų, kad Baltijos valstybėje būtų sukurtas brigados vadovaujamas štabas.
Panašu, kad kiti sąjungininkai ketina prisiimti panašius įsipareigojimus.
Viena iš jų – Vokietija – jau tai padarė, pareiškusi, kad skirs 3 500 karių brigados dydžio pajėgas Lietuvoje dislokuotam jos vadovaujamam NATO daliniui. Tačiau, priešingai nei JK, dauguma Vokietijos karių, kaip pranešama, bus dislokuoti savo gimtojoje šalyje, o ne šalyje, kurią jiems pavesta saugoti.
„Pagrindinės diskusijų sritys yra tai, kaip bus paskirstytos mūsų pajėgos – kiek jos bus nuolatinės, kiek dislokuojamos, kiek pasirengusios – tai bus pagrindinė diskusijų sritis“, – sakė B.Wallace'as grupei žurnalistų.
Jis kalbėjo NATO būstinėje Briuselyje po dvi dienas trukusio Aljanso gynybos ministrų susitikimo.
Tikimasi, kad Madrido aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės išdėstys planus, kaip padidinti savo pajėgumą atgrasyti Rusiją, taip pat aptars kitus svarbius klausimus, pavyzdžiui, nuolatinę paramą Ukrainai, kuri nėra bloko narė.