„Situacija pasiekė virsmo tašką, kai britų teisėjams daugiau nelogiška dirbti svarbiausiame Honkongo teisme ir [jų darbu] galėtų būti įteisinama priespauda“, – sakė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
„Honkonge matome sistemingą laisvės ir demokratijos naikinimą“, – sakė ji ir pažymėjo, kad 2020-aisiais primetusi nacionalinio saugumo įstatymą Kinijos valdžia ėmėsi griežtai varžyti „laisvą žodį, laisvą spaudą ir laisvus susibūrimus“.
L.Truss nurodė po konsultacijų su JK Aukščiausiuoju Teismu ir už teismų sistemą atsakingais ministrais priėmusi sprendimą atšaukti britų teisėjus iš Honkongo Aukščiausiojo Apeliacinio Teismo.
JK Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad du jo teisėjai, dirbę dviejuose iš 12 užsienio teisėjams skirtų nenuolatinių postų Honkongo aukščiausios instancijos teisme, iškart atsistatydino.
„Aukščiausiojo Teismo teisėjai nebegali dirbti Honkonge be įspūdžio, kad jie remia administraciją, nutolusią nuo politinės laisvės ir raiškos laisvės vertybių“, – sakoma Aukščiausiojo Teismo pirmininko Roberto Reedo pareiškime.
R.Reedas taip pat dirbo nenuolatiniu teisėju Honkongo Aukščiausiajame Apeliaciniame Teisme, bet sakė, kad drauge su kolega Patricku Hodge'u iškart atsistatydino iš Honkongo teismo.
Pagal Honkongo Pagrindinį įstatymą aukšto rango teisėjai iš Bendrosios (anglosaksų) teisės šalių gali būti nenuolatiniai Aukščiausiojo Apeliacinio Teismo nariai.
Aštuoni iš 12 pastaruoju metu dirbusių nenuolatinių teisėjų užsieniečių yra britai.
Kol kas neaišku, ar iš Honkongo teismo taip pat iškart atsistatydins JK Aukščiausiajam Teismui nepriklausantys britų teisėjai.
1997-aisiais Honkongą Kinijai sugrąžinusios JK sprendimas atšaukti savo teisėjus gali padidinti spaudimą Australijai ir Kanadai padaryti tą patį.