Vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman sakė, kad vyriausybė diskutuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismu, tačiau pabrėžė: „Esu įsitikinusi, kad šis įstatymo projektas atitinka tarptautinius įsipareigojimus.“
JK vyriausybė antradienį pareiškė, jog yra pasiruošusi teisiniams ginčams dėl naujojo griežto įstatymo projekto, kuriuo siekiama sustabdyti dešimtis tūkstančių pabėgėlių, kurie kasmet atplaukia į šalį mažomis valtelėmis per Lamanšo sąsiaurį.
S.Braverman teigė, kad JK vyriausybė „išplėtė tarptautinės teisės ribas“, parengdama įstatymo projektą, pagal kurį bus uždrausta prašyti prieglobsčio visiems, kurie į šalį patenka nelegaliais būdais, o vyriausybė bus priversta juos sulaikyti ir vėliau deportuoti į „jų gimtąją šalį arba saugią trečiosios valstybės teritoriją“. Tokiu būdu jiems bus užkirstas kelias kada nors vėl atvykti į JK.
„Jei atvykote čia nelegaliai, vadinasi, negalite čia pasilikti“, – laikraštyje „Daily Telegraph“ rašė S.Braverman.
Pasak vyriausybės, nelegalios migracijos įstatymo projektu siekiama atgrasyti pabėgėlius ir apsunkinti kontrabandininkų gaujų, verčiančių beviltiškoje padėtyje atsidūrusius žmones leistis į pavojingas keliones maršrutu, kuris yra vienas iš judriausių laivybos kelių pasaulyje, veiklą.
Britų ministro pirmininko Rishi Sunako teigimu, priėmus šį įstatymą bus sugrąžinta JK sienų kontrolė – tai buvo pagrindinis sėkmingos, bet daug nesutarimų kėlusios „Brexito“ kampanijos tikslas.
Kritikai mano, kad šis planas yra neetiškas ir neįgyvendinamas, nes nuo karo ir persekiojimo bėgantys žmonės negali būti siunčiami atgal namo, ir greičiausiai tai bus dar vienas iš virtinės JK vyriausybių neišpildytų pažadų, susijusių su imigracija.
„Nesustabdys valtelių“
„Įstatymo projektas nesustabdys valtelių plaukimo per Lamanšą. Jis tik dar labiau padidins šiose valtyse esančių žmonių traumą ir dar labiau pakenks Jungtinės Karalystės reputacijai pasaulyje dėl jos teisingumo ir atjautos“, – teigė humanitarinės organizacijos Tarptautinio gelbėjimo komiteto (IRC) vykdomoji direktorė Laura Kyrke-Smith.
Šiuo metu Jungtinė Karalystė priima kur kas mažiau prieglobsčio prašytojų nei kai kurios Europos Sąjungos šalys, pavyzdžiui, Italija, Vokietija ar Prancūzija. Bet tūkstančiai migrantų iš viso pasaulio kiekvienais metais atvyksta į Šiaurės Prancūziją, vildamiesi pasiekti JK, mat juos ten traukia šeimyniniai ryšiai, anglų kalba ar tai, kad, jų manymu, ten lengva gauti darbą.
Dauguma jų šalį bando pasiekti valtimis ir kitokiais mažais laivais, kadangi JK valdžios institucijos sugriežtinusios taisykles faktiškai atkirto kitus būdus, pavyzdžiui, keliavimą pasislėpus autobusuose ar sunkvežimiuose.
2022-aisiais į Jungtinę Karalystę jūra atvyko daugiau nei 45 000 asmenų, 2021-aisiais – apie 28 000, o 2020-aisiais – 8 500. Daugelis jų kreipėsi dėl prieglobsčio, tačiau dėl to, jog yra daugiau nei 160 000 neišnagrinėtų bylų, nemaža dalis jų glaudžiasi perpildytuose apdorojimo centruose arba viešbučiuose, negaudami teisės dirbti.
JK vyriausybė teigia, kad didelė dalis į šią pavojingą kelionę besileidžiančių asmenų yra ekonominiai migrantai, o ne pabėgėliai, ir nurodo, jog praėjusiais metais išaugo atvykstančiųjų iš Albanijos – Europos valstybės, kurioje, JK manymu, yra saugu, – skaičius.
Anot pabėgėlių teisių grupių, dauguma per Lamanšą atvykusių asmenų bėga nuo karo, persekiojimo arba bado savo šalyje, įskaitant Afganistaną, Iraną ir Iraką. Didžiajai daliai asmenų, kurių prašymai buvo išnagrinėti, buvo suteiktas prieglobstis Jungtinėje Karalystėje.
Labdaros organizacijos priduria, jog pabėgėliai rizikuoja keliaudami per Lamanšo sąsiaurį, nes nėra pakankamai saugių ir teisėtų būdų pasiekti šalį. Vyriausybė sako, kad priėmus šį naująjį įstatymą bus sukurta daugiau legalių būdų gauti prieglobstį, papildant Afganistanui, Honkongui ir Ukrainai taikomas taisykles. Vis dėlto ji nepranešė, kiek prieglobsčio prašytojų bus priimama ir kada programa bus pradėta įgyvendinti.
Taip pat neaišku, ar saugios trečiosios šalys sutiks priimti iš Jungtinės Karalystės deportuotus asmenis. Pernai paskelbtas planas siųsti į JK atvykusius žmones į Ruandą be galimybės sugrįžti šiuo metu susiduria su teisinėmis problemomis. Kol kas dar niekas nebuvo išsiųstas į šią Rytų Afrikos šalį, nors pagal šį susitarimą JK jau yra sumokėjusi Ruandai 140 mln. svarų sterlingų (157,4 mln. eurų).
