„Miesto vadovas grįžo iš atostogų, kur jam buvo duota laiko, kaip visi rašė, pagalvoti. Užuot patylėjęs ar ėmęsis darbo, pirmiausiai jis pareiškė, kad niekur neišeina“, – antradienį sakė jis interviu agentūrai „Interfax“.
„Taip jis dar kartą viešai pabrėžė savo požiūrį į prezidentą Medvedevą, kad jis Medvedevo autoriteto negerbia. Tas nori jį atleisti, o jis niekur neišeina“, – paaiškino ekspertas.
„Ir aš manau, kad Medvedevas, kuris tuo metu sėdėjo Kinijoje šalia vieno galingiausių pasaulio žmonių – Kinijos Respublikos vadovo, negalėjo to pakęsti“, – sakė politologas.
Pasak A.Rahro, „neatleidęs Lužkovo, jis (D.Medvedevas) būtų visuomenės, taip pat pasaulio, akyse laikomas žmogumi, kuris negali priimti politinių sprendimų šalyje“.
Arba J.Lužkovas neteisingai apskaičiavo savo jėgas, arba kažkas, galbūt ir iš valdančiosios „Vieningosios Rusijos“, pažadėjo buvusiam miesto vadovui paramą, kurios buvo per mažai.Tuo pat metu agentūros pašnekovas pabrėžė visiškai nesuprantantis vakarykščio J.Lužkovo pareiškimo, kad jis neketina savo noru palikti posto. „Šis pareiškimas man buvo visiškai nesuprantamas“, – sakė jis.
Tarp variantų, kuo vadovavosi tuo metu buvęs Maskvos meras, A.Rahras nurodė tai, kad arba J.Lužkovas neteisingai apskaičiavo savo jėgas, arba kažkas, galbūt ir iš valdančiosios „Vieningosios Rusijos“, pažadėjo buvusiam miesto vadovui paramą, kurios buvo per mažai.
„Arba Lužkovas neteisingai apskaičiavo jėgas Kremliuje, bet tuo sunku patikėti. Antra, galbūt jam kažkas, priešingai, užsiminė, kad „daryk, ką nori, mes tavo pusėje“, galbūt „Vieningoji Rusija“ taip kažkur jam sustiprino nugarą ir jis pamanė, jog šiuo požiūriu turi neliečiamybę prieš prezidentą“, – sakė ekspertas.
A.Rahras neatmetė galimybės, kad J.Lužkovas buvo atleistas D.Medvedevui rengiantis 2012 metų Rusijos prezidento rinkimams.
„Lužkovas buvo atleistas galbūt jau prasidėjus rinkimų į Rusijos prezidento postą kampanijai, kur Medvedevas ir Putinas pradeda stiprinti savo autoritetą ir kovoti dėl papildomų rinkėjų balsų bei savo įvaizdžio šalyje“, – pabrėžė agentūros pašnekovas.
Kalbėdamas apie V.Putino poziciją šiuo klausimu politologas sutiko su nuomone, kad J.Lužkovas turėjo labai didelę Rusijos Vyriausybės vadovo paramą, bet, pasak A.Rahro, šiuo atveju net ministrų kabineto vadovas nesiėmė remti buvusio Maskvos mero, nes šis „tiesiog peržengė kažkurią ribą“.
„Aš manau, kad V.Putinas taip pat turėjo suprasti arba buvo įtikintas, pavyzdžiui, to paties Medvedevo, kad čia svarbu ne Lužkovas, o turimas omenyje prezidento instituto autoritetas“, – sakė A.Rahras.
„Jeigu esantysis šiame poste sako viena, o Maskvos miesto vadovas kalba atvirkščiai, tai yra nepaprastai aštrus signalas kitam elitui, kad prezidento klausyti nereikia“, – pridūrė jis.
