B.al Assadas žinomas dėl žiauraus valdymo Sirijoje, kurią nuo 2011 m. niokojo pilietinis karas. Šio karo pabaiga taip niekuomet ir nebuvo oficialiai paskelbta. Dėl karo Sirija buvo nusiaubta ir tapo tinkama terpe suklestėti ekstremistinei grupuotei „Islamo valstybė“, sukėlusiai tarptautinių veikėjų tarpinį karą regione.
Be to, karas Sirijoje sukėlė didelę pabėgėlių krizę, dėl kurios milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Karas prasidėjo po to, kai per Arabų pavasarį B.al Assado režimas atsisakė nusileisti masiniams prodemokratiniams protestams ir vietoje to ėmėsi žiauraus taikaus judėjimo malšinimo – vien per pirmuosius kelis mėnesius nužudė ir įkalino tūkstančius žmonių.
Nuo to laiko B.al Assado pajėgos kaltinamos šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais ir negailestingais išpuoliais prieš civilius gyventojus, kurie tęsėsi 13 metų, įskaitant cheminių ginklų naudojimą prieš savo žmones.
Sirijos karo pradžioje Jungtinės Valstijos, Jordanija, Turkija ir Europos Sąjunga ragino B.al Assadą atsistatydinti. Tačiau Vakarų smarkiai sankcionuotas ir tarptautiniu mastu izoliuotas režimas iki šiol išsilaikė valdžioje dėl galingų sąjungininkų Rusijos ir Irano paramos bei negailestingos kampanijos prieš opoziciją.
Tai, kad Sirijos gyventojai gyveno po B.al Assado režimo priespauda, patvirtina Sirijos sukilėlių žygio prieš šalies režimą metu publikuotos nuotraukos, kuriose matomi žmonės, džiugiai priimantys sukilėlius tokiuose miestuose kaip Chomsas ir entuziastingai plėšantys B.al Assado ir jo tėvo plakatus, verčiantys nuo postamentų skulptūras.
Kaip B.al Assadas atėjo į valdžią?
Žiniasklaidos grupė CNN priminė, kad B.al Assadas į valdžią atėjo 2000 m. per rinkimus, kuriuose neturėjo jokių varžovų. Tai jis padarė po savo tėvo Hafezo al Assado, kuris iš skurdo pakilo į „Baath“ partijos lyderius ir 1970 m. užėmė valdžią, o kitais metais tapo šalies prezidentu, mirties.
B.al Assadas užaugo savo tėvo, sovietų sąjungininko, tris dešimtmečius valdžiusio Siriją ir padėjusio alavitų mažumai užimti svarbiausius politinius, socialinius ir karinius postus, šešėlyje.
Kaip ir jį pakeitęs sūnus, H.al Assadas netoleravo žmonių reiškiamo nepasitenkinimo jo valdžia, šalyje buvo plačiai paplitusi priespauda ir periodiškai pasitaikydavo kraštutinio valstybinio smurto protrūkių.
1982 m. Chamos mieste, kurį sukilėliai užėmė anksčiau šią savaitę, H.al Assadas liepė savo armijai ir žvalgybos tarnyboms išžudyti tūkstančius oponentų, taip užbaigdamas Musulmonų brolijos vadovaujamą sukilimą.
B.al Assadas buvo antrasis sūnus, todėl nebuvo pasirengęs perimti tėvo posto. Jis Londone studijavo oftalmologiją, kol jo vyresnysis brolis Basselis, kuris buvo ruošiamas tapti įpėdiniu, 1994 m. žuvo automobilio avarijoje.
Tuomet B.al Assadas atsidūrė šalies dėmesio centre, jis pradėjo studijuoti karo mokslus, o vėliau tapo Sirijos kariuomenės pulkininku.
Po tėvo mirties 2000 m. birželį Sirijos parlamentui prireikė vos kelių valandų, kad pakeistų konstituciją ir sumažintų prezidento amžiaus cenzą nuo 40 metų iki 34 metų, kiek tuo metu buvo B.al Assadui, o tai leido jam po kitą mėnesį įvykusių rinkimų, kuriuose nedalyvavo opozicija, tapti tėvo įpėdiniu.
Daugelis stebėtojų Europoje ir Jungtinėse Valstijose atrodė optimistiškai nusiteikė dėl būsimo prezidento, kuris prisistatė kaip jaunatviškas lyderis, galintis įvesti pažangesnį, nuosaikesnį režimą, atkreipė dėmesį CNN.
Šį įvaizdį sustiprino 2000 m. įvykusios B.al Assado ir jo žmonos Asmos, buvusios Sirijos kilmės investicijų bankininkės, užaugusios Londone, vestuvės.
Tačiau Vakarų viltys dėl nuosaikesnės Sirijos žlugo, kai naujasis lyderis nedelsdamas palaikė tradicinius šalies ryšius su kovotojų grupuotėmis, tokiomis kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“. Po to, kai 2011 m. jis brutaliai pasipriešino demokratijos šalininkų bangai, režimą imta atvirai smerkti.
2011 m. gegužės mėn. tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad B.al Assado režimas „pasirinko žudynių ir masinių savo piliečių areštų kelią“, ir paragino jį vadovauti demokratiniam perėjimui „arba pasitraukti iš kelio“.
Nuo tada, kai pirmą kartą tapo šalies vadovu B.al Assadas buvo kas septynerius metus perrenkamas didele balsų persvara. Paskutinį kartą 2021 m., JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija oficialiai pareiškė, kad rinkimai yra suklastoti.
Masinio naikinimo ginklo panaudojimas
Per Sirijoje kilusį pilietinį karą, kai susiformavo ginkluota opozicija, sudaryta iš nedidelių milicijų ir kai kurių perbėgėlių iš Sirijos kariuomenės, B.al Assado pajėgos pagarsėjo žiauria taktika.
2013 m. Jungtinių Tautų ginklų inspektoriai pateikė „įtikinamų ir neginčijamų“ įrodymų, kad Sirijoje buvo naudojamos nervus paralyžiuojančios dujos. Tuometinis JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ataskaitoje aprašytą rugpjūčio 21 d. ataką, įvykdytą Damasko priemiestyje, pavadino „baisiausiu masinio naikinimo ginklų panaudojimu XXI amžiuje“.
Jungtinės Valstijos teigė, kad per tą ataką galėjo žūti daugiau kaip 1 400 žmonių, įskaitant šimtus civilių. Sirijos pareigūnai ne kartą neigė kaltinimus karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Šis ir kiti išpuoliai paskatino pasaulio galybes siekti išardyti režimo cheminį arsenalą ir 2013 m. privertė JAV padidinti paramą Sirijos opozicijos pajėgoms po to, kai, Vašingtono teigimu, buvo peržengta „raudona linija“.
B.al Assadas įspėjo Vakarų valstybes neremti sukilėlių grupuočių, kovojančių su jo ginkluotosiomis pajėgomis, ir prognozavo, kad vieną dieną kovotojai smogs JAV ir kitoms šalims. Vėliau, 2015 m., lyderis pareiškė, kad Sirija neprisijungs prie JAV vadovaujamos koalicijos, kurios pagrindinis tikslas – sunaikinti teroristinę grupuotę „Islamo valstybė“, per karą užėmusią dalį karo nualintos šalies teritorijos.
„Šis konfliktas dabar yra kertinis žiauraus B.al Assado palikimo akmuo, palikęs šimtus tūkstančių žuvusiųjų, o Jungtinės Tautos šių metų pradžioje nurodė, kad daugiau kaip 7 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje ir daugiau kaip 6 mln. tapo tarptautiniais pabėgėliais“, – rašo CNN.
-
Sirijos prezidentūra neigia pranešimus, kad B.al Assadas išvyko iš Damasko
-
D.Trumpas: Jungtinės Valstijos neturėtų kištis į karą Sirijoje
-
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sako tikįs, kad Sirija „ras taiką“
-
B.al Assadas Jungtinėms Valstijoms ir asmeniškai D.Trumpui pasiūlė sandorį
-
Rusijos naujienų agentūros: B. al Assadas ir jo šeima yra Maskvoje
-
B.al Assadas spruko iš Sirijos: socialiniai tinklai dūzgia apie lėktuvo dingimą iš radarų
-
JT tautų pasiuntinys: tai – „lūžio momentas“ Sirijai
„Assado nebėra“
Lapkričio pabaigoje Sirijos sukilėliams pradėjus kovoti su B.al Assado pajėgomis, jiems kiek daugiau nei per dešimt dienų pavyko užimti šalies sostinę Damaską ir padėti tašką skausmingoje Assadų šeimos valdymo istorijoje.
„Po 50 metų priespaudos valdant „Baath“, 13 metų nusikaltimų, tironijos ir (priverstinio) perkėlimo (...) šiandien skelbiame šio tamsaus laikotarpio pabaigą ir naujos Sirijos eros pradžią“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ sekmadienį ryte paskelbė sukilėlių grupuotės.
SOHR vadovas Rami Abdel Rahmanas naujienų agentūrai AFP teigė: „Assadas išvyko iš Sirijos per Damasko tarptautinį oro uostą anksčiau, nei kariuomenės saugumo pajėgos paliko“ objektą.
AFP negalėjo patvirtinti šio pranešimo, kuris pasirodė po to, kai artimas Libano grupuotei „Hezbollah“ šaltinis pranešė, kad šios svarbios B.al Assado sąjungininkės kovotojai paliko savo pozicijas aplink Damaską.
Sekmadienį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad B.al Assadas „pabėgo iš savo šalies“, netekęs Rusijos paramos.
„Assado nebėra, – sakė jis savo platformoje „Truth Social“. – Jo gynėja, Rusija, Rusija, Rusija, vadovaujama Vladimiro Putino, nebebuvo suinteresuota jo ginti“.
„Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) sukilėlių grupuotės atstovai teigė, kad jų kovotojai įsiveržė į kalėjimą sostinės pakraštyje ir paskelbė „tironijos eros pabaigą Saidnajos kalėjime“, kuris buvo tapęs B.al Assado epochos priespaudos simboliu.
Kur dingo B.al Assadas?
Po to, kai paskelbta, kad Sirijos prezidentas lėktuvu paliko šalį. Socialiniuose tinkluose vienas po kito pasirodė įrašai, kuriuose teigiama, kad iš Damasko išvykęs „Syrian Air“ lėktuvas dingo iš radarų.
Nurodoma, kad iš pradžių lėktuvas skrido Sirijos pakrantės regiono, kuris yra B.al Assado alavitų partijos tvirtovė ir kuriame yra Rusijos karinės bazės, link, bet paskui staiga apsisuko ir kelias minutes skrido priešinga kryptimi, o po to dingo iš žemėlapio, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Du Sirijos šaltiniai žurnalistams teigė, kad yra labai didelė tikimybė, jog B.al Assadas galėjo žūti per lėktuvo katastrofą, nes lieka paslaptimi tai, kodėl lėktuvas netikėtai apsisuko ir dingo iš žemėlapio.
„Jis dingo iš radarų, galbūt buvo išjungtas atsakiklis, tačiau manau, kad didesnė tikimybė, jog lėktuvas buvo numuštas...“, – pareiškė vienas Sirijos šaltinis, tačiau aplinkybių nedetalizavo.
Socialiniai tinklai dūzgia, kad Sirijos prezidento lėktuvas Il-76T pradėjo staigiai leistis Tartuso rajone, kur, kaip žinoma, yra įsikūrusi Rusijos karinio jūrų laivyno bazė.
Nepatvirtintuose pranešimuose skelbiama, kad lėktuvas dingo 495 metrų aukštyje. Kol kas neaišku, ar pilotas išjungė atsakiklius, kad liktų nematomas radarų. Neatmetama versija, kad IL-76T galėjo sudužti.
Iki šiol nėra žinoma, ar B.al Assadas skrido šiuo lėktuvu.
Prezidento kritikai įvairioms Vakarų žinasklaidos priemonėms išreiškė nuomonę, kad pasakojimai apie dingusį B.al Assado lėktuvą yra tik jaukas dėmesiui nukreipti ir priversti visuomenę manyti, kad šis žuvo. Pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, šiuo metu B.al Assadas jau gali būti saugus Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau daugiau informacijos šiuo klausimu nėra.
