Viršūnių susitikimas šiame Šveicarijos mieste įvyks birželio 16 dieną, sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
„Lyderiai aptars visą virtinę opių klausimų, mums siekiant atkurti JAV ir Rusijos santykių nuspėjamumą ir stabilumą“, – nurodė ji.
Šią informaciją netrukus patvirtino Kremlius.
„Pagal pasiektą susitarimą Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas šių metų birželio 16 dieną Ženevoje surengs derybas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Josephu Bidenu“, – sakoma Kremliaus pranešime.
„Ketinama aptarti Rusijos ir Amerikos santykių būklę ir tolesnės plėtros galimybes, strateginio stabilumo problemas, taip pat aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimu, įskaitant bendradarbiavimą kovojant su koronaviruso pandemija ir regioninių konfliktų reguliavimą“, – nurodė V. Putino kanceliarija.
J. Bidenas, vykstantis į pirmą savo užsienio kelionę kaip prezidentas, į Ženevą atskris iš karto po atskirų susitikimų su svarbiausiais savo Vakarų partneriais Didžiajame septynete, NATO ir ES.
Jo pirmasis tiesioginis susitikimas su Kremliaus vadovu rengiamas įtampai šalių santykiuose išaugus labiausiai per pastaruosius metus. Vašingtonas atsisako savo ankstesnių ambicijų siekti daugiau nei santykiai, kuriuose abi pusės galėtų bendradarbiauti konkrečiose srityse, suprasdamos viena kitą.
Prezidento postą užėmęs J. Bidenas įvedė naujų sankcijų Maskvai, dėl, pasak JAV pareigūnų, Rusijos vaidmens rengiant plataus masto kibernetinę ataką naudojantis bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis ir bandymus pakenkti 2020 metų JAV rinkimams.
Vašingtonas taip pat kritikuoja Maskvą dėl V. Putiko kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir jo įkalinimo.
Viename interviu J. Bidenui pareiškus, kad jis sutinka, kad V. Putinas gali būti vadinamas „žudiku“, Rusijos vyriausybė oficialiai paskelbė Jungtines Valstijas „nedraugiška“ valstybe.
Žingsniai įtampai sumažinti
Atviri abipusiai kaltinimai toli gražu neprimena sunkiai suprantamų D. Trumpo santykių su V. Putinu.
Ženevos viršūnių susitikimas rengiamas praėjus beveik trejiems metams po to, kai D. Trumpas išreiškė palaikymą Kremliui, o ne JAV žvalgybos agentūroms, atsakydamas į klausimą, ar Maskva kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Tačiau šiuo metu abi šalys malšina audras prieš artėjantį Ženevos susitikimą. Baltieji rūmai pabrėžia, kad tikisi bendradarbiauti su Rusija konkrečiais strateginiais klausimais, tokiais kaip branduolinių ginklų kontrolė ar Irano branduolinės derybos.
Ruošdami dirvą šiam susitikimui JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos ilgametis užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę susitiko Reikjavike Islandijoje.
Po šio susitikimo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas po A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimo sakė, kad atkurti ryšius „nebus lengva“, tačiau pareiškė įžvelgęs „teigiamą signalą“.
Maskva pasveikino JAV sprendimą atsisakyti sankcijų, trukdančių užbaigti Rusijos dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“ statybą, nors JAV pareigūnai būgštauja, kad šis Rusiją ir Europą sujungsiantis dujotiekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.
