CBS laidoje „60 Minutes“ paklaustas, ar JAV pajėgos gintų Taivaną, prezidentas atsakė „taip“, bet pabrėžė, kad tokių veiksmų būtų imtasi, jei prasidėtų „beprecedentis užpuolimas“.
Tai jau ne pirmas J.Bideno pareiškimas, kad JAV pajėgos dalyvautų Pekino ir Taipėjaus kare – ankstesnį kartą prezidentas užsiminė apie tokią galimybę per gegužę vykusį vizitą Japonijoje. Vis tik Baltieji rūmai vėliau patikino, kad Vašingtono „strateginio dviprasmiškumo“ politika Taivano atžvilgiu išlieka nepakitusi.
Tąkart J.Bidenas taip pat buvo paklaustas, ar jis dislokuotų JAV karių prasidėjus ginkluotam konfliktui, ir vėl atsakė „taip“.
„Tokį įsipareigojimą prisiėmėme“, – tuomet sakė jis.
Paklaustas, ar naujausias J.Bideno pareiškimas reiškia, kad atsisakoma „strateginio dviprasmiškumo“, vienas Baltųjų rūmų atstovas atsakė: „Prezidentas tai yra sakęs ir anksčiau – pavyzdžiui, anksčiau šiemet Tokijuje. Tada jis irgi aiškiai leido suprasti, kad mūsų politika Taivano atžvilgiu nėra pakitusi. Taip yra ir dabar.“
Jungtinės Valstijos 1979 metais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taipėjumi ir pripažino Pekiną. Tačiau tuo pat metu Jungtinės Valstijos atlieka lemiamą, nors ir subtilų vaidmenį remiant Taivaną.
Kinijos Komunistų partija niekada nekontroliavo autonominio Taivano, bet laiko jį savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
1949 metais į šią salą pabėgo Kinijos pilietinį karą pralaimėję nacionalistai; vėliau Taivanas virto klestinčia demokratija ir technologijų centru.
