Viskas prasidėjo nuo to, kad keletas ukrainiečių, skaudžių įvykių liudininkai, surengė susitikimą Joniškio klube „Žilvinas“. Susirinko miesto politikai, verslininkai, Joniškio „Rotary“ klubo nariai. Visi ilgai klausėsi vykstančio karo istorijų iš pirmų lūpų.
Šis susitikimas įkvėpė klubo savininką verslininką Henriką Mikalkėną – nejau tik pakalbėsime, palinksėsime galvomis ir tuo viskas baigsis? Vyras ėmėsi organizuoti labdarą ir kelionę į patį Mariupolį.
Birželio pradžioje keletas politikų ir verslininkų nuskrido iki Kijevo, o iš ten vyko iki Mariupolio automobiliu.
O iš Lietuvos tuo metu jau riedėjo mikroautobusas, prikimštas labdaros.
Daugiausia – medicininiai reikmenys. Juos padėjo surinkti Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis, paskelbęs apie tokią kelionę visoms Lietuvos ligoninėms.
Labdaros nuvežimui 500 eurų skyrė Joniškio „Rotary“ klubas. Tiksliau – atsirado savanoris, kuris turi patirties gabenant labdarą ir tai daro daugiau iš idėjos nei iš pelno.
Tai labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ vadovas Algis Šimoniūtis. Jis visus daiktus Kaune pakrovė į savo mikroautobusą ir nuvežė, į kelionę pasiėmęs ir pakeleivį – savo sūnų. Uždirbti vyras neplanavo, tačiau į „minusą nėjo“ – Ukrainoje kuras dar gerokai pigesnis nei Lietuvoje.
Tarp labdaros yra kelios dėžės chirurginių instrumentų, reabilitacinių treniruoklių, tvarsčiai, trys medicininiai stalai,
Tarp labdaros yra kelios dėžės chirurginių instrumentų, reabilitacinių treniruoklių, ramentai, tvarsčiai, sauskelnės suaugusiems.
Taip pat trys reguliuojami medicininiai stalai, gipso ruošiniai, švirkštai, lašinės, dėžė parafino, dezinfekcinės priemonės ir dar daugybė dalykų.
Viskas surinkta iš daugybės Lietuvos ligoninių. Tai didelė, tačiau tik medicininė labdaros dalis.
Joniškio pedagogai perdavė kompiuterį nedidelės Melekino gyvenvietės mokyklai. H.Mikalkėnas nupirko muzikinį centrą Mangušo vaikų darželiui „Alionuška“. Viena vaikštynė atiteko Mangušo ir Mariupolio senelių namams. Dar viena įteikta Mangušo pensininkui Vladimirui Gurjanovui asmeniškai.
Melekino gyvenvietė yra vos už dešimties kilometrų nuo Mariupolio. O Mariupolis – už 15 kilometrų nuo fronto zonos. Melekino kaimelyje per neramumus kurį laiką gyveno nemažai mariupoliečių.
Pernai sausio pabaigoje Rusijos palaikoma apsišaukėliška Donecko liaudies respublika ant Mariupolio Vostočno rajono iššovė penkias „Grad“ sistemas. Apie pora šimtų raketų krito į gyvenamųjų namų kiemus.
Joniškiečių kompanija ne linksmintis važiavo. Jie susitiko su daugybe Mariupolio ir aplinkinių miestų valdžios ir verslo atstovų. Suprato, kad bendrų interesų turi visi: prekeiviai, ūkininkai, poilsiautojai. Belieka palaukti ir pamatyti, kas iš tokios draugystės gims.
