Žudikas buvo perkeltas iš Broadmorės ligoninės – bene labiausiai apsaugotos psichiatrijos įstaigos Jungtinėje Karalystėje – į ne mažiau pagarsėjusį Franklando kalėjimą, kuriame laikomi patys žiauriausi nusikaltėliai. P.Sutcliffe'as teigė, kad tai politinis sprendimas, nes jis pats esą visada buvo pavyzdinis pacientas ir kalinys.
Pasakodamas apie savo kamerą, kalinys gyrėsi: „Už 1 svaro per savaitę mokestį mes visi galime turėti savo DVD grotuvus kamerose, žinoma, ir televizorių“. Mes kiekvienas turime po savo tualetą ir praustuvą“.
P.Sutcliffe'as susitaikė, kad po perkėlimo daugiau niekada negrįš į ligoninę.
Jis teigė: „Nemanau, kad jie kada nors panorės vėl mane perkelti į specializuotą ligoninę. Aš manau, kad mano byla yra politizuota, kadangi kalėjimas iki gyvos galvos buvo skirtas tik neseniai (nors aš visada buvau pavyzdinis pacientas ir kalinys). Taip, daug metų aš labai sirgau paranoidine šizofrenija. Net ir paskutiniame teisme visi gydytojai pripažino, kad liga vis dar yra, bet du iš jų patikino, kad mano sveikata pakankamai gera, kad galėčiau būti kalėjime. Tai reiškia, kad būsiu čia, kol mirsiu!“
„Dabar esu paprastas žmogus, bet man pasisekė, kad turiu labai ištikimų draugų už kalėjimo ribų, kurie nepritaria, kaip veikia mūsų teisinė sistema. Jie sako, kad teisė – tarsi asilas, užsispyręs ir nelankstus. Taigi aš esu čia!“ – piktinosi P.Sutcliffe'as.
Tokius kalinio pareiškimus pasmerkė 13 jo nužudytų moterų šeimos nariai. 58 metų Denise'as Longas, kurio mama buvo siaubingai užkapota plaktuku 1977 m., atkirto: „Dėl tokių jo kalbų mano kraujas užverda“.