Honkongo policija per trečiadienio operaciją, kurioje dalyvavo per tūkstantį pareigūnų, už „ardomąją veiklą“ areštavo 53 opozicijos veikėjus, tarp jų vieną JAV pilietį. Tai paaštrino padėtį Pekinui po didžiulių ir kartais smurtinių 2019 metų protestų primetus Honkongui drakonišką saugumo įstatymą.
Už „ardomąją veiklą“ – naują nusikaltimą nacionaliniam saugumui – gali būti skiriamas įkalinimas iki gyvos galvos.
Trečiadienio reidas buvo naujausia salvė Pekino kovoje už opozicijos nuslopinimą šiame pusiau autonominiame mieste, kur 2019 metais demonstracijose už demokratiją dalyvaudavo milijonai žmonių.
Aukšto rango šaltinis policijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad J.Wongas, kuris šiuo metu yra už grotų, buvo areštuotas pagal naują kaltinimą ardomąja veikla. Jis pagal naująjį nacionalinio saugumo įstatymą sulaikytas pirmą kartą.
24 metų J.Wongas, vienas garsiausių Honkongo demokratijos stovyklos aktyvistų, šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę už vaidmenį organizuojant protestus.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad kitas aktyvistas Tam Tak-chi, šiuo metu sulaikytas dėl antivyriausybinės veiklos, ketvirtadienį ryte taip pat buvo areštuotas už ardomąją veiklą.
Tarptautinis pasipiktinimas
Vakarų šalys kaltina Pekiną siekiu atimti iš Honkongo teises, kurios jam buvo pažadėtos pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos.
„Jungtinės Valstijos neliks nuošaly, Honkongo žmonėms kenčiant komunistų priespaudą“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius Mike's Pompeo pareiškime, išplatintame po politinio smurto aptemdytos dienos Vašingtone.
„Jungtinės Valstijos svarstys sankcijas ir kitus suvaržymus bet kokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems šiame puolime prieš Honkongo žmones“, – pridūrė jis.
Vašingtonas jau anksčiau ėmėsi sankcijų prieš virtinę Kinijos ir Honkongo pareigūnų, įskaitant miesto lyderę Carrie Lam.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sulaikymus pavadino „pasipiktinimą keliančia ataka prieš Honkongo teises bei laisves“ ir sakė, kad Pekinas „sąmoningai suklaidino pasaulį dėl tikrųjų naujo saugumo įstatymo tikslų“.
Kanada, Prancūzija ir Europos Sąjunga taip pat išplatino pareiškimus, kuriuose smerkiamas laisvių ribojimas Honkonge ir raginama paleisti sulaikytus aktyvistus.
„Tvirta kontrolė“
Už ardomąją veiklą suimti asmenys kaltinami praėjusią vasarą organizavę neoficialius pirminius rinkimus išrinkti kandidatams dalyvauti rinkimuose į miesto įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją. Dalis jos narių yra renkami tiesioginiais rinkimais pagal proporcinę rinkimų sistemą, kiti – netiesioginiais rinkimais.
Tikėtasi, kad judėjimo už demokratiją veikėjams galbūt pavyks pirmą kartą užsitikrinti daugumą Įstatymų Leidžiamojoje Taryboje.
Visgi daugeliui prodemokratinės stovyklos kandidatų nebuvo leista kandidatuoti ir galiausiai rinkimai apskritai buvo atšaukti dėl koronaviruso pandemijos.
Tačiau Kinijos ir Honkongo pareigūnai pirminius rinkimus pavadino bandymu „nuversti“ ir „paralyžiuoti“ miesto vyriausybę, todėl tai esą laikytina grėsme nacionaliniam saugumui.
Analitikai sako, kad tai lūžio taškas pusiau autonominiam miestui.
„Tai visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad Kinijos vyriausybė kontroliuoja Honkongą, – naujienų agentūrai AFP sakė Kinijos politikos ekspertas Dylanas Lohas iš Nanjango technologijų universiteto Singapūre.
„Neturėtų likti jokių iliuzijų dėl centrinės vyriausybės tvirtos kontrolės“, – pridūrė jis.
Sulaikytieji atstovauja įvairioms Honkongo opozicijos spektro dalims; tarp jų yra tokie buvę įstatymų leidėjai veteranai kaip Jamesas To, Andrew Wanas, Lam Cheuk-tingas, Claudia Mo, taip pat grupė jaunesnių aktyvistų, įskaitant socialinę aktyvistę, buvusią žurnalistę Gwyneth Ho, vieno rajono tarybos narę Tiffany Yuen ir aktyvistą Jeffrey Andrewsą, skiriantį daug dėmesio etninėms mažumoms.
Už ardomąją veiklą buvo sulaikytas ir amerikietis teisininkas Johnas Clancey. Seniai Honkonge gyvenantis vyras dirba žinomoje teisės firmoje, užsiimančioje žmogaus teisių bylomis.
Honkongo policija turi teisę bet kurį asmenį sulaikyti 48 valandoms, tačiau pasibaigus šiam terminui jis turi pristatytas į teismą.
Aukšto rango šaltinis policijoje naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė, jog dauguma sulaikytųjų dar šiandien veikiausiai bus paleisti už užstatą, užuot pareiškus jiems kaltinimus.
Asmenys, kaltinami nusikaltimais nacionaliniam saugumui, paprastai nepaleidžiami už užstatą.
Pernai birželį Honkongui primestas naujas nacionalinio saugumo įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už miglotai apibrėžtus keturių rūšių nusikaltimus: raginimus atsiskirti, ardomąją veiklą, terorizmą ir susimokymą su užsienio jėgomis.
Pekinas tvirtino, kad priimti šį įstatymą buvo būtina siekiant atkurti stabilumą po pernai šį tarptautinį finansų centrą septynis mėnesius purčiusių didžiulių, dažnai smurtinių protestų, ir jis nukreiptas tik prieš „labai nedidelę mažumą“.
Šis įstatymas nutildė kitokią nuomonę ir pavertė neteisėta veika politinių pažiūrų reiškimą. Dar prieš trečiadienio operaciją pagal šį įstatymą buvo sulaikyti dešimtys iškilių veikėjų.
Per praėjusius metus daugelis žinomų prodemokratinio judėjimo aktyvistų buvo suimti, įkaltinti, išstumti iš politikos arba neatlaikę spaudimo pasitraukė į užsienį.
