Nors gėlių padėjimo ceremonija ant diktatoriaus kapo prie Kremliaus sienos kovo 5-ąją organizuojama kiekvienais metais, pastaruoju metu visoje šalyje vis dygsta Stalino paminklai, Rusijos valdžiai siekiant iš atminties ištrinti jo kruvinus nusikaltimus.
J.Stalino valdymo metais milijonai žmonių buvo nužudyti, išsiųsti dirbti į Gulago darbo stovyklas arba ištremti į atokiausius Rusijos rajonus, iš kurių galėjo grįžti tik po J.Stalino mirties 1953 metais.
Vertindama jo palikimą, tauta iki šiol yra susiskaldžiusi. Kai kam Stalinas pirmiausia yra didvyris, kuriam vadovaujant Sovietų Sąjunga nugalėjo nacistinę Vokietiją ir buvo vykdoma Rusijos industrializacija.
„Problema yra ta, kad mūsų šalies žmonės paprasčiausiai nesupranta J.Stalino nusikaltimų masto ir nežino, kokie iš tiesų buvo jo vykdomi valymai“, – sakė Rusijos žmogaus teisių gynėju grupės „Memorial“ istorikas Janas Račinskis naujienų agentūrai AFP.
Stalino laikų represijas ir žmogaus teisių pažeidimus tirianti „Memorial“ buvo priversta užsiregistruoti kaip „užsienio agentas“ pagal prieštaringai vertinamą 2012 metų įstatymą, kuris suvaržė jos veiklą.
Praėjusią vasarą į Maskvos valstybinį O.E.Kutafino teisės universitetą sugrįžo J.Stalino atminimui skirta lentelė, nuimta septintajame dešimtmetyje, kitam sovietų lyderiui Nikitai Chruščiovui pradėjus „destalinizacijos“ procesą šalyje. Nors peticiją, reikalaujančią, kad ši atminimo lentelė negrįžtų į senąją vietą, buvo pasirašę 20 tūkst. žmonių.
Praėjusį rugsėjį Maskvos centre buvo atidengtas bronzinis diktatoriaus biustas, pastatytas valstybės remiamos Rusijos karo istorijos draugijos, kuriai vadovauja kultūros ministras Vladimiras Medinskis, iniciatyva.
Panašiai vyksta ir kituose miestuose. Kai kurie pareigūnai, tokie kaip pietinio Stavropolio regiono gubernatorius Vladimiras Vladimirovas, didžiuojasi laikydami J.Stalino biustą ant savo darbo stalo.
„Stalinas įkvėpė didvyriškumui“
Nuo 2000-ųjų, kai prie Rusijos vairo stojo dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas, vis daugiau rusų teigiamai vertina J.Stalino vaidmenį istorijoje.
Tačiau didžiausią pagreitį J.Stalino reabilitavimo procesas įgavo 2009 metais, kai į Maskvos metropoliteno stotelę „Kurskaja“ sugrįžo N.Chruščiovo laikais nuimtas užrašas: „Stalinas įskiepijo mums ištikimybę tautai. Jis įkvėpė mums darbams ir didvyriškumui“.
Rusijos saugumo tarnybų vadovas praėjusiais metais pareiškė, kad „didelė dalis“ nukentėjusiųjų per J.Stalino valymus turėjo „ryšių su užsienio žvalgybos tarnybomis“ arba rengė sąmokslą prieš sovietinę valdžią.
Vasario mėnesį V.Putinas pagyrė stalinistinio rašytojo, ultanacionalistinio, antisemitinio laikraščio vyriausiojo redaktoriaus Aleksandro Prochanovo, raginančio pradėti naują Šaltąjį karą, pasiekimus.
Sausio mėnesį Rusijoje buvo atšaukta britų komedijos „Stalino mirtis“ (The Death of Stalin) premjera, pareigūnams nusprendus, kad filme yra „informacijos, kurios skleidimas Rusijoje yra teisiškai uždraustas“.
Kino teatrą, nepaisiusį draudimo ir parodžiusį šią juostą, aplankė policijos pareigūnai, ir jam buvo skirta bauda.
Rusijos knygynuose, muziejuose, oro uostuose galima nusipirkti įvairių su J.Stalinu susijusių suvenyrų. Kartais valstybinė televizija taip pat parodo filmų, kuriuose jis vaizduojamas labai palankioje šviesoje.
Praėjusiais metais sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centre“ atliktos apklausos dalyviai įvardino Staliną kaip savo iškiliausią istorinę asmenybę.
Pasak „Levada Centre“ direktoriaus Levo Gudkovo, Rusijos pareigūnai skatina „istorinę amneziją“.
„Kuriamas sovietinės praeities mitas, bandant slapta pateisinti jos nusikaltimus arba bent jau sumažinti jų mastą“, – sakė jis.
